Camino Lituano - kas tai?
Camino Lituano kultūros kelias – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas daugiau nei 1000 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.
Pagrindinį 500 kilometrų kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės iki Seinų. Prie jo prisijungia papildomos atšakos, kurių dėka Camino Lituano kelią galima pasiekti iš kitų Lietuvos kampelių. Piligrimai kviečiami keliauti po Žemaitiją ir Aukštaitiją.
Pagrindinis kelias prasideda ties Latvijos ir Lietuvos siena Žagarėje, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su Camino Polaco piligrimų taku.
Piligrimai taip pat kelionę gali pradėti Pikeliuose (Žemaitijoje) arba Germaniškyje (Aukštaitijoje). Nuo Pikelių kelias veda iki Tauragės. Tačiau piligrimai gali rinktis ir kitą maršrutą – nuo Varnių pasukti link Šiaulių ir taip pasiekti pagrindinį Camino Lituano kelią.
Einantieji nuo Germaniškio taip pat turi du pasirinkimus – eiti iki Svėdasų arba ties Biržais sukti link Pakruojo ir įsilieti į pagrindinį kelią. Camino Lituano suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus, jis sužymėtas tradicinėmis geltonomis rodyklėmis bei kriauklėmis. Etapų stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia nakvynės vietos, maitinimo įstaigos, yra kita reikalinga infrastruktūra.
Camino Lituano – ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje. Tai – gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietinės bendruomenės.
Keliu einantys piligrimai aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas.
Kelias sukurtas be jokių projektinių lėšų ar valstybės pagalbos: visus darbus atliko Camino Lituano bendruomenė ir savanoriai.Kelio kūrimas dar tebesitęsiantis procesas – savanoriai žvalgo ir kitas Lietuvos vietas.
Šv. Jokūbo keliai Europoje
Camino Lituano kelias sukurtas ispaniškojo Camino Se Santiago kelio pagrindu. Išvertus iš ispanų kalbos, camino lituano reiškia kelią per Lietuvą arba lietuviškąjį kelią.
Labiausiai pasaulyje žinoma piligrimystės vieta – Santiago de Compostela miestas Ispanijoje, Šv.Jokūbo apaštalo kapas katedroje ir kelių tinklas, besidriekiantis per visą Ispaniją. Camino de Santiago kasmet eina šimtai tūkstančių piligrimų.
Tačiau Šv. Jokūbo keliai iki Ispanijos veda ir nuo kitų Europos valstybių, o jais į Santiago keliaudavo ir keliauja piligrimai iš visos Europos.
Kiekviena vakarų Europos šalis turi savo šv. Jokūbo kelius, turinčius savo pavadinimus tos šalies kalba: prancūzai – Chemin de Saint Jacques, vokiečiai – Jakobsweg, anglakalbiai – Saint James ways, belgai ir olandai – Jacobsroute ir t.t.
Šiuo metu piligriminiais keliais rūpinamasi tiek kiekvienoje šalyje individualiai, tiek ir visoje Europoje.
Kas yra piligrimas?
Piligrimas (lot. peregrinus – svetys, užsienietis) – tai keliautojas, pėsčiomis lankantis šventas vietas, susijusias su tikėjimu ir religija. Priežastys, dėl kurių žmonės leidžiasi į tokią kelionę, yra įvairios – religinės, dvasinės, asmeninės.
Krikščionių piligrimų lankomiausios vietos Europoje yra Jeruzalės, Romos, Santiago de Compostela miestai. Pastarąjį šimtmetį tokiomis vietomis tapo ir Lurdas Prancūzijoje bei Fatima Portugalijoje. Lietuvoje piligrimų dažniausiai lankomos vietos yra Šiluva, Aušros vartai Vilniuje, Kryžių kalnas, Pivašiūnių vienuolynas, Žemaičių Kalvarija ir kitos.
Naujaisiais laikais piligrimystės samprata pakito ir įgavo daugiau prasmių bei siekių. Tai ne tik dvasinė ir religinė piligrimystė, bet ir pasaulio, savęs pažinimas, kultūrinių ir gamtos objektų lankymas, bendravimas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose. Pasaulietiniai aspektai išplėtė religinės piligrimystės formą, atsirado religinio turizmo sąvoka.
