0,0 km Daujėnų bažnyčia. Nuo čia pradėsime žygį. Bažnyčios šventoriuje pasigrožėkite įspūdinga liepa, kurios kamieno apimtis – 5,6 m, aukštis – 25,5 m. Toliau Stoties gatve nuėjus į rytus 70 m., pasukame dešinėn į Kauno g. ir už 50 m. kairėje prieisite Marijos Šaltinį . Vanduo tikinčiųjų manymu turi gydomųjų savybių. Grįžtame į Stoties gatvę ir einame pietų kryptimi iki Baluškių g. Sukame kairėn ir žygiuojame pro Baluškių kaimą iki pamiškės. Daujėnuose yra maisto prekių parduotuvė.

4,1 km Paminklas – keturi kalavijai. Baluškių ūkininkų Pyragių šeimoje buvo keturi broliai iš jų trys žuvo pokario kovose. Antanas Pyragius buvo 1941 metų Birželio sukilimo Daujėnų būrio vadas. 1946 m. vasario 22 d. Jurgeniškių kaime žuvo kartu su broliu Povilu. Jurgis Pyragius žuvo apie 1945 m. Ketvirtas brolis – Jonas Pyragius– majoras, karo lakūnas. Toliau miško keliu: dešinėje Žadeikių miškas, o kairėje Moliūnų miškas, pasiekus pamiškę pamatysite dvi nuorodas. Viena į dešinę, o kita į kairę.

5,8 km Ąžuolų takas. Šioje atkarpoje pasigrožėsite išlikusiais senojo ąžuolyno medžiais-galiūnais. Einant pagal nuorodą į kairę už 180 m. pamiškėje prieisite Bieliauskų ąžuolą. Jo apimtis buvo 6,25 m. 2023 m. spalio 6 d. vėjas nulaužė ¼ dalį galiūno. Nežiūrint į tai, medis tebėra įspūdingas. Grįžtame į kelią ir einame pagal kitą nuorodą. Už 450 m. rasite Salučkų sodybos ąžuolą, jo apimtis – 4,6 m. Einame toliau 300 m iki Kreivojo ąžuolo (apimtis -4m), o pakeliui pamatysite Bevardį ir Kreivojo brolį (apimtis po 4 m). Nuo Kreivojo ąžuolo į šiaurės vakarus, laukuose už 50 m ir už 160 m auga Levickų I (apimtis 5,6 m) ir Levickų II (apimtis 5,2 m) ąžuolai. Šie du ąžuolai auga dirbamuose laukuose, todėl ne visada yra galimybė nueiti iki jų. Gerbkime ūkininkų darbą. Grįžtame iki Salučkų ąžuolo, o toliau keliaujame į vakarus 400 m lauko keliuku iki sankryžos su žvyrkeliuku. Sukame į kairę. Nuėję 200 m, dešinėje pamatysite Vizorių pilkapį. Dar 200 m ir pasieksite rimtą žvyrkelį. Sukame į dešinę, per tiltą ir prieisite Rinkūnų kaimą.

8,8 km Rinkūnai. Pusiaukelė, buvusios mokyklos kieme yra pavėsinė su stalais, suolais. Puiki vieta pailsėti. Galima nusipirkti maisto produktų Aibės parduotuvėje, darbo laikas 8-19, sekmadieniais 8-18val. Rinkūnuose vaikystę praleido arkivyskupas Juozapas Skvireckas.

11,00 km Melėnų pilkapiai arba Milžinų kapai. Pilkapyno 9 pilkapiai išsidėstę netoli vienas nuo kito. Jų būta daugiau, bet dalis sunaikinta ariant. Pilkapių sampilai suplokštėję, jų skersmuo apie 6–10 m, aukštis – iki 0,5 m. Matyti akmenų vainikų liekanos. Netyrinėtas. Pyvesa išplaudavo žmonių kaulų, taip rašoma Lietuvos žemių vardyne.

16,2 km Moliūnų ąžuolas. Lauko kelias vingiuoja laukais, pamiške ir po 3,3 km priėję kelią 3112 pasukame į dešinę. Turintys laiko ir ištvermės gali pasirinkti ėjimą laukais, ar pagrioviu aplankant Miesteliškių pilkapius ir Vėlių taką (55.935270, 24.467164), bei Moliūnų gydyklos vietą. XIX a. vid. veikė gydykla, sveikatinimo tikslais buvo naudojami Pyvesos mineraliniai šaltiniai. Gydykloje buvo net orkestras, 12 ąžuolynių vonių su gydomaisiais vandenimis(55.929308, 24.475421). Šiuo metu vieta apleista. Einantys žymėtu 3112 keliu dešinėje kelio pusėje pamatysite berželiais apsodintą atminimo ženklą – akmenį. Tai Lietuvos partizano Jono Žilio - Vakario žūties vieta. Kilęs Daujėnų parapijos Šakarnių k. Jonas Žilys partizanauti išėjo būdamas vos 17 m. Jis pasirinko savo brolio, partizanų vado, pulkininko Povilo Žilio-Klevo pramintą kelią ir už Lietuvos laisvę kovojo beveik 6 m. Žuvo 1950 m. rugsėjo 8 d., rusų įgulai apsupus Alekso ir Veronikos Zakarevičių vienkiemį. Pagerbkime jo atminimą uždegdami žvakutę. Netoliese ir Moliūnų ąžuolas, tai drūčiausias ąžuolas Pumpėnų seniūnijoje, o jo apimtis yra 7,2 m( 55.927597, 24.478133). Moliūnų dvaras minimas 1568 m. Žygimanto Augusto privilegijoje Teterinui. Stepono Batoro privilegijoje 1585 m. sakoma, kad Teterinui už tarnystę ir nuopelnus armijai Moliūnų dvaras paliekamas amžinai naudoti jam ir jo vaikams. Išlikęs tvarto pastatas, gyvenamo namo fragmentai.

18,4 km Moliūnų piliakalnis(Karališka medžioklės pilis) Apžiūrėję tvarto pastatus, einame pietų kryptimi. Praeisime pro dvaro gyvenamą namą, kurio palėpėje buvo rasti keli Julijos Žymantienės Žemaitės laiškai rašyti savo širdies draugui Konstantinui Petrauskui. Jis Moliūnų dvare buvo dirbęs ūkio prižiūrėtoju. Toliau vingiuoja smagus lauko keliukas link miškelio, kuriame yra piliakalnis. Taisyklinga, kiek neįprasta forma leidžia spėti, kad tai gali būti XV a. - XVI a. gynybinis įrenginys. Iki XVIII a. greta piliakalnio, Lapkalnyje stovėjo iki XVIII koplytėlė.

20,1 km Krikliniai. Grįždami iš piliakalnio sukame dešinėn ir už 50 m. kairėje matome kalnelį, kurio viršuje stovi akmuo su rašmenimis. Keliaujame link Kriklinių ir nuo piliakalnio nuėję 700 prieisime sankryžą. Prieš pat sankryžą, kairėje miške yra paslaptingi Lobių akmenys. Keliaudami link nakvynės vietos, kairėje kelio pusėje pasigrožėsite vartais-akmenimis į Kriklinių parką mišką. Nakvynė Kriklinių miestelio bendruomenės namuose. Bažnyčia, parduotuvė, ąžuolas. Krikliniai minimi 1583 m. (18 kiemų, 8 valakai). 1781 m. pastatyta (1897 m. perstatyta) medinė Kriklinių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir įkurta Pumpėnų parapijos filija. Bažnyčios šventoriuje yra medinė varpinė.