Karsakiškis - Raguvėlė



Apie etapą

Kelionės atstumas: 30,2 km.

Kelionės pėsčiomis trukmė: 7,5 val.

Punktai: Karsakiškis Bygailiai Sarksalis Pašavuokiai II


Kuo plačiau sparnus išskleis, kuo didesnį ratą apsuks, tuo laimingesnis bus žmogus M.K. Čiurlionis
____________________________________________
Šios dienos kelias ves žvyrkeliais, miško takeliais, kažkiek asfaltuotu keliu. Karsakiškyje gera pasėdėti ant gražių suolelių bažnyčios šventoriuje. Pasirūpinkit maisto ir vandens visai dienai. Raguvėlėje parduotuvę rasite, bet tai bus jau dienos pabaiga.


Piligrimų nakvynių informacija


 
 


Etapo aprašymas

0,0 km Karsakiškio kaimas .Panevėžio rajone, Lėvens dešiniajame krante. Iki XVIII a. 2-osios pusės vadinosi Palėvene. Karsakiškių vietovardžio kilmė siejama su čia buvusiu dvaru ir jų savininkais. Pagal žmonių pasakojimus Karsakiškis seniau buvęs di­džiausias to meto Lietuvos mies­tas. Jo pradžia buvusi prie Akmenių kaimo, o pabaiga prie Pa­liūniškio dvaro Jis turėjęs 3 mylias skersai ir tiek pat išilgai. Pats centras buvęs toje vietoje, kur dabar yra Naujikų kaimas. Ten buvęs geležies fabrikas. Vieno ūkininko lau­ke yra juodos, it nudažytos, žemės pilotas. Nors dirvožemis žvyras, bet derlius esąs visados geras. Ten ir spėja tą fabriką buvus. Miestą sunaikinę, vokiečiai. Tatai, atsitikę prieš 600 (kitų nuomone prieš 400) metų. Tuokart buvę trys dideli mūrai: 1) ties Savistopoliu, 2) ant Būtėnų kal­no ir 3) prie Titagalių kaimo (Gasparoj).
Kelionė prasideda prie Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios. Pirmoji medinė bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar 1803m. Tuo metu Karsakiškyje gyveno kunigas, poetas Antanas Strazdas. Bažnyčia degė du kartus. Po antro gaisro 1887-1888m.pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, neoromantinė, kryžminio plano. Šalia bažnyčios yra net dvi parduotuvės, kavos automatas. Takas veda pro šventorių link Lėvens upės pėsčiųjų tilto, iki jo apie 700m.

0.7km pėsčiųjų tiltas. Kitoje pusėje upės reikia laipteliais užlipti aukštyn ir išeisite į keliuką. Šiuo keleliu teks eiti 5.3km iki Bygailių Pakeliui praeisit Aščiagalių kapinyną. Du ūkininkai, veždami smėlį iš savo pakluonės kalnelio ant geležinkelio, iškasė senuosius kapus, kur atrado žiedų, peilių, monetų. Vieta saugoma valstybės, stovi žymeklis.

5,3 km. Bygailių koplytėlė . Tuoj prieisit sankryžą ties Bygailiais. Kairėje pusėje už 300m. yra Bygailių koplytėlė. Ją 1682m. pastatė grafas Marikonis, Teresdvario dvaro savininkas. Dabartinis pastatas stovi nuo 1935m., aplink yra kapinės.
Netoliese yra ir dvaro sodyba. Išlikę keli pastatai: gyvenamasis namas, klėtis, svirnas, tvartas. Aplink seni galingi medžiai, tarp jų įspūdingi ąžuolai. Į sodybą veda graži lapuočių medžių alėja. Jei pasiseks, sutiksite ir dabartinį savininką, kuris mielai kažką papasakos. Manoma, kad dvarą grafui Marikoniui padovanojo pati Bona.
Apžiūrėję visas dominančias vietas, sukame dešinėn. Keliausim siauresniu žvyruotu lauko keliuku.



11,5 km sukame į kairę. Tuoj įlįsim miškan. Miškas senas, gūdus. Atgaiva karštu oru. Praeisit rodyklę į partizanų žūties vietą. Šiuo metu po miško kirtimų nepavyko rast šios vietos. Už 4 km sukame į dešinę. Už ~1 km prieisite sankryžą, į kurią susibėga gal keturi keliukai. Bet vinis joje - poilsio aikštelė su pavėsine. Užkandę atidžiai pažiūrėkite į rodykles, kad nenudrožtumėte klaidingu taku. Už 7.1km prieisite Raguvėlę (Panevėžio raj.). Tik nesidžiaukit, tai ne kelio pabaiga, teks nueit dar apie 7 km iki kitos Raguvėlės (Anykščių raj.). Perėjus geležinkelio bėgius posūkis dešinėn. Tuomet teks smagiai pasisukinėti ir jau matom kitos Raguvėlės bažnyčios bokštą. 2.1km sukam 5 dešinę, 0.75km sukam į kairę, 0.65km sukam į kairę.

30,15 km Raguvėlė - kaimas Anykščių rajone, Stovi medinė Raguvėlės Šv. diakono Stepono bažnyčia (pastatyta 1796 m., liaudies klasicizmo stiliaus), biblioteka (nuo 1950 m.), klasicistinis Raguvėlės dvaras su parku. Už tilto prie kelio į Raguvą stovi Komarų koplyčia-mauzoliejus. Čia rasite nakvynę ir net dvi parduotuves.

Raguvėlės dvaras . Raguvėlės centre išsidėstęs Komarų dvaro pastatų kompleksas, šiaurinėje dalyje gyvenamieji namai, o pietinėje ūkinių pastatų kompleksas. Deja, į vidų nepateksit, bet po seną parką pavaikštinėt ir pasvajot kaip ir kas čia kadaise gyveno visai smagu.
XVIII a. pabaigoje pastatyti klasicistiniai reprezentaciniai rūmai. Prie jų 1796 m. pastatyta Raguvėlės bažnyčia ir mūrinė varpinė. Apie 1698–1701 m. Raguvėlės dvaras perėjo Ukmergės pavieto kardininkui Mikalojui Komarui-Zabožinskiui. 1744 m. dvarą paveldėjo jo sūnus Antanas Komaras. Komarai dvarą valdė iki 1940m., iki tol, kol dvaras užėjus sovietų valdžiai buvo nacionalizuotas. 1940-aisiais mirė ir paskutinis dvaro savininkas Konstantinas Komaras, kuris palaidotas Raguvėlės dvaro kapinių koplyčioje. Šaltiniuose nurodoma, kad Raguvėlės dvaro arklides – iš kurių dabar likę tik griuvėsiai -projektavo Laurynas Stuoka – Gucevičius. Komarai - sena bajorų giminė, kurių pirmasis paminėjimas istorijoje siekia Jogailos valdymo laikus (XIV a.). Iliustracijų sąraše yra Jurgio Augusto Komaro portretas, nutapytas nežinomo dailininko, tai pirmasis žinomas Komarų giminės atstovo portretas. Jo sūnus Mykolas Raguvėlę gavo kaip kraitį ir nuo to laiko iki 1940 m. Raguvėlė buvo šios šakos tėvonija.
Jūsų akiratyje esantis ir vis dar mūsų dienų sulaukęs dvaro statinių kompleksas atsirado Juozapo Komaro (? - 1847m) iniciatyva. Šis energingas ir pilietine atsakomybe pasižymėjęs dvarininkas laikomas giminės didvyriu, jis XVIII a. pab. - XIX a. pr. Raguvėlėje įrengė klasicistinių formų dvaro sodybos ansamblį. Naujai suformuoto 20 ha dvaro teritorija turėjo aiškias ašis, skyrusias skirtingų paskirčių erdves - gyvenamąsias, reprezentacinis kelias vedantis tarp prašmatnių aštuonkampių svirnų, visuomeninę - smuklę, bažnyčią ir kleboniją atskiriantis kelias į Raguvos miestelį ir ūkinę atskirtą gamtiniu barjeru Juostos upe. Šios upės vaga įtakoja visą erdvės komponavimą. Dvaro plote be rūmų ir gyvenamųjų pastatų buvo įkomponuoti ir vandens telkiniai, ir koplyčia su kapinaitėmis, ir bažnyčia. Rūmų pastato rytinėje pusėje, tarsi terasos tęsinys atsiveria peizažinis parkas. Seniausia rūmų dalis buvo jų dešinė pusė. Juozapas Komaras 1794 m. fundavo ir Raguvėlės bažnyčios statybas. 1822 m. Raguvėlės dvare buvo apsistojęs Rusijos caras Aleksandras I-asis su palyda yra žinoma, jog dvare buvusi ypatinga kėdė ant kurios sėdėjo rusų caras Aleksandras I. 1859-aisiais Raguvėlėje lankėsi žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Tarpukariu dvare viešėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. K.Komaro dvaras Smetonos laikais buvo laikomas pavyzdiniu. Dvaras valdė 303 ha žemės, vertėsi ir augalininkyste, ir gyvulininkyste. Beto, buvo spirito varykla, o tai jau visais laikais stabilios pajamos.
K.Komaras Raguvėlės dvare XX amžiaus pradžioje atidarė ir išlaikė lietuvišką mokyklą. Viena iš dvaro paveldėtojų Alvilina Komaraitė - Tomkevičiūtė - Rimševičienė karui baigiantis apsigyveno Barsukynės vienkiemyje, pasirinko Tomkevičiūtės pavardę ir taip išvengė tremties. Pro šią nuošalią sodybą praeisite pakeliui į Troškūnus. Šiuo metu Raguvėlės dvaras priklauso Komarų giminės palikuonims.



Nuotraukos


  • Mantagailiškio dvaras
  • Šalia Pasvalio bažnyčios
 
 

© 2017-2021 Camino Lituano. All Rights Reserved.