Varniai → Užventis



Apie etapą

Kelionės atstumas: 28,5 km.

Kelionės pėsčiomis trukmė: 8 val.

Punktai: Varniai Zdoniškės Pavandenė Užventis


Diena, kai teks užkopti į kelis Žemaitijos piliakalnius.
___________________________________________

Šiandien lauks ilga diena, tačiau etape bus net du kaimai, kuriuose bus parduotuvės, todėl daug atsargų neštis nereikės. Išeidami iš Varnių pro miestelį jau nepraeisite, todėl, jei ką planavote susipirkti, turėjote tai padaryti iš vakaro. Maždaug pirmą kelio ketvirtį (apie 10 km) lankytinų vietų nebus, bet bus daug gamtos ir puikių vaizdų. Likus keliems kilometrams iki Pavandenės praeisite pro Daukantų kapinyną. Prie Pavandenės yra net trys piliakalniai: Moteraičio piliakalnis yra dar nepriėjus Pavandenės, į Sprūdės kalną turėsite paėjėti šiek tiek į šoną (apie 500 m), o Sklepkalnis bus visai prie kelio. Pavandenėje yra bažnyčia, statyta prieš du šimtus metų, taip pat parduotuvė. Praeisite Pavandenės dvaro likučius. Vėl kelias per laukus iki Kolainių ‒ nedidelio kaimo, turinčio ne tik katalikų bažnyčią, bet ir provoslavų cerkvę. Kolainiuose yra ir parduotuvė. Liko paskutinė kelio atkarpa iki Užvenčio (apie 10 km). Užventis jau didesnis miestelis. Aplankykite Užvenčio dvaro sodybą (ji šiek tiek toliau nuo miestelio centro) ir Šv. Marijos Magdalietės bažnyčią.


Piligrimų nakvynių informacija


 
 


Etapo aprašymas

Šios dienos žygio leitmotyvas: „Kur lygūs laukai, / Snaudžia tamsūs miškai, / Lietuviai barzdočiai dūmoja; / Galanda kirvius, / Kalavijus aštrius / Ir juodbėrį žirgą balnoja.“ (Maironis „Milžinų kapai“) Kodėl? Po žygio patys pasakykite... Taigi ‒ pirmyn! Pirmiausia apžiūrime Zdoniškės dvaro griuvėsius, tiksliau ‒ koplyčios liekanas. Ši koplyčia buvo naudojama kaip dvaro šeimininkų Dimšų laidojimo vieta

Toliau žingsniuojant kairėje kelio pusėje stovi Gaudkalnis, o prie jo glaudžiasi Daukantų kaimas. Štai šiose apylinkėse yra rastas senovinis kapinynas, pavadintas Daukantų vardu.

Dešinėje kelio pusėje pamatysime jau tūkstantį metų skaičiuojantį Moteraičio piliakalnį. Manoma, kad pavadinimas kilęs iš piliakalnio silueto, primenančio gulinčios moters figūrą. Kita versija, kad ant šio kalno moterys susirinkdavusios palydėti vyrų į karą. Kalbama ir apie piliakalnyje įrengtus rūsius, kuriuose, užpuolus priešams, slėpdavosi moterys ir vaikai.

Pavandenės apylinkėse žmonės kūrėsi jau prieš 10 tūkst. metų. Tai buvo stipriausias baltų centras Vakarų Lietuvoje. Pavandenės valsčius žinomas nuo XIV a.

Jau daugiau nei 400 metų Pavandenės gyventojus į sekmadienio mišias kviečia katalikų Bažnyčia. Dabartinė medinė Šv. Onos bažnyčia pastatyta prieš porą šimtų metų. Bažnyčios sienos iš storų ąžuolinių rastų, apdailintos kirviu. Viduje nemažai vertingų meno kūrinių.

Šiandienos kelias ‒ piliakalnių kelias. Sprūdės piliakalnis byloja apie nuožmią ir garbingą mūsų protėvių kovą su priešais. Pasak padavimų, čia stovėjusi Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio Sprūdeikio medinė pilis. Piliakalnį juosia gynybiniai grioviai, išlikę aukštų pylimų pėdsakai, atsekamas senasis įvažiavimas į pilį. Piliakalnio teritorijoje rasta akmeninių kirvukų, ietigalių. Nuo Sprūdės atsiveria graži panorama su Žemaitijos kalvomis ir ežerais.


Toliau keliaujame žemaičių žemėmis, saugančiomis tūkstantmečių paslaptis. Ant Gludo ežero kranto stūkso Sklepkalnis. Spėjama, tai buvęs alkakalnis ‒ senojo politinio, administracinio centro kulto vieta. Intensyviausiai gyvenimas ten virė kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikotarpiu. XX a. pr. Sklepkalnio pašlaitėje įrengtas Pavandenės dvaro (jį tuoj prieisite) savininkų Sakelių ir Danilevičių mauzoliejus.

Pavandenės dvaras istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti jau nuo 1553 m. Tais metais buvo sudarytas Pavandenės dvaro žmonių sąrašas. Dvaro pastatai buvo išdėstyti aplink Rudelio kalnelį. Labiausiai suklestėjo Sakelių valdymo metais. Pavandenės dvare yra dirbusi rašytoja Marija Pečkauskaite-Šatrijos Ragana, ji mokė Sakelių vaikus. Po karo dvaro statiniai pradėjo nykti.

Jau nuo XVI a. minimuose Kolainiuose turėjo sugyventi evangelikai liuteronai, katalikai bei stačiatikiai. Bėgant metams keitėsi kulto pastatų savininkai ‒ bažnyčia priklauso katalikams, vėliau paverčiama cerkve, ir vėl atvirkščiai. Dabar Kolainiuose stovi dvi šventovės: balta mūrinė Švč. Mergelės Marijos, Karmelio Kalno Karalienės bažnyčia ir melsva medinė Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė.

Praeisime pro atminimo akmenį, skirtą pirmajam lietuviškų kalendorių leidėjui, tautos švietėjui, rašytojui ir vertėjui Laurynui Ivinskiui

Senosios Užvenčio žydų kapinės. Šiuo metu išlikę apie 260 rausvo ir pilko granito, betoninių antkapinių paminklų su įrašais hebrajų rašmenimis.

Užventis – nedidelis, bet svarbus Lietuvos kultūros istorijai miestelis. Eidami pro jį nepraleiskite progos apžiūrėti Užvenčio dvaro sodybą, kurioje gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius. Naujai restauruotame dvaro svirne įkurtas Užvenčio kraštotyros muziejus, jame galėsite sužinoti daugiau apie šią vietą ir ją kūrusius žmones.

Paskutinis oficialus Užvenčio dvaro savininkas – Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius. Dvaro sodyba jam priklausė 1909–1942 m., jo pastangomis buvo įkurtas klestintis pieninių galvijų ūkis, užsėta tabako plantacija, veikė malūnas, plytinė, lentpjūvė. Šiam iškiliam agronomui, ekonomistui ir visuomenės veikėjui atminti dvaro teritorijoje pastatytas paminklas.

O rašytojos Šatrijos Raganos atminimą saugo liepų alėja, ji minima apysakoje „Sename dvare“. Visą dvaro sodybą jos tėvai nuomojosi 1887–1898 m. Rašytoja čia gyveno iki 20 m. Tad neatsitiktinai ši vieta minima jos kūryboje.

Turbūt nedaugeliui yra žinomas faktas, jog Šatrijos Ragana buvo ne tik rašytoja, pedagogė, bet ir profesionali bitininkė, bitininkystės mokslus baigusi Varšuvoje. Tad Užvenčio dvaro sodyboje esantis bitininko namelis buvo mėgstamiausia jos apsistojimo vieta vasaros metu.

Pagrindinis dvaro namas, kuriame gyveno Pečkauskų ir Smilgevičių šeimos, dabar yra privatizuotas kelių vietinių šeimų, todėl jo apžiūrėti iš vidaus galimybių nėra.

Tačiau įvairias kultūrines veiklas buvusiame dvaro malūne dabar vykdo verslininkai Alvydas ir Milda Knyzeliai. Čia jie yra įsteigę svečių namus, organizuoja dailininkų plenerus. Sutvarkytame parke gausu skulptūrų, šalia jaukiai teka Venta.

Pasigrožėję puikiu parku ir gražiai sutvarkyta aplinka keliaujame link bažnyčios. Pakeliui praeisite net keturias maisto prekių parduotuves. Tad pasipildyti maisto atsargas ar atsigaivinti tikrai rasite kur.

Miestelio centre, ant kalno pamatysite medinę Šv. Marijos Magdalietės bažnyčią. Medinis pastatas yra lotyniško kryžiaus formos, turintis lietuvių liaudies architektūros ir baroko bruožų. Bažnyčios altoriuje matomas paveikslas, vaizduojantis Šv. Stanislovą prikeliantį žmogų iš numirusiųjų, interjeras dekoruotas senoviniais medžio raižiniais ir augalinių motyvų piešiniais.


Nuotraukos


  • Varnių kunigų seminarija
  • Varnių šv. Aleksandro bažnyčia
  • Janapolės šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
  • Jonapolės paminklinis akmuo
  • Varnių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
 
 

© 2017-2021 Camino Lituano. All Rights Reserved.