Linkuva → Pakruojis



Apie etapą

Kelionės atstumas: 23.2 km.

Kelionės pėsčiomis trukmė: 5 val.

Punktai: Linkuva Pamūšis Petrašiūnai Akmenėliai Pakruojis

Diena, kai įsiliesite į pagrindinį „Camino Lituano“ kelią Pakruojyje.
____________________________________________

Šiandien vėl laukia neilgas kelias. Tikrai liks laiko pasivaikščioti po Pakruojį. Linkuvoje pasirūpinkite maistu visai dienai, parduotuvių šios dienos etape vėl nebus. Iš pradžių eisite nedideliais keliukais per laukus. Vėl pamatysite Mūšą. Po kelių kilometrų teks apie 1,5 km paeiti asfaltuotu keliu ir ties Petrašiūnais (ne, tai ne Kauno dalis) kirtę Mūšą (daugiau jos nebematysite) darydami lanką artėsite prie Pakruojo. Praeisite pro vis dar veikiantį karjerą ir po kelių kilometrų pasieksite Pakruojo priemiestį, o tiksliau ‒ išeisite į didelį asfaltuotą kelią visai netoli Pakruojo dvaro. Nuo dvaro iki Pakruojo centro apie 2 km. Neskubėdami pasivaikščiokite po buvusį štetlą, aplankykite Pakruojo sinagogą bei katalikų bažnyčią. Jei eisite pavasarį, nepraleiskite progos pasigrožėti palei Kruoją žydinčiomis sakuromis. Pakruojyje rasite įvairių piligrimui reikalingų paslaugų, parduotuvių, bankomatų. Nuo šiol „Camino Lituano“ kelyje sutiksite daugiau piligrimų, einančių nuo Žagarės ar nuo Telšių.


Piligrimų nakvynių informacija



Etapo aprašymas

Įveikę šios dienos etapą, pasieksime pagrindinį „Camino Lituano“ kelią. Tad nieko nelaukdami dar pasidairome po Linkuvą ir pirmyn!

Viena iš Linkuvos žydų sušaudymo vietų yra apie pustrečio kilometro nuo miestelio, prie didžiulių kiaulių fermų. Mėlyna tvorele aptvertas nedidelis plotas, ant akmens iškalta: „Šioje vietoje hitleriniai žmogžudžiai ir jų vietiniai talkininkai nužudė 300 žydų: vyrų, moterų, vaikų“.

Pirma kelio dalis bus daugiau susitelkimas į savo vidų, tik ėjimas, o pasiekę Pamūšį galėsime išlįsti iš savo kiauto ir pasidomėti istorija, pasižvalgyti po dvaro teritoriją ir pan. Taigi dabar Pamūšyje likę tik dvaro sodybos fragmentai. Jie atrodo šiek tiek nykūs ir apleisti, o seniau čia puikavosi XIX a. Pliaterių valdytas dvaras. Trumpam užsimerkę galime įsivaizduoti kadaise čia buvusį ponų namą, grūdų svirną, tvartą, kelias daržines, klojimą, arklidę, vežiminę ir ledainę. XX a. šis dvaras priklausė Mikalojui Staškevičiui.

Kitoje Mūšos pusėje stovi Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Jei atsirastų norinčių ją aplankyti, tai reiktų nuo Petrašiūnų tilto palei Mūšą eiti Pamūšio link apie 3 km (o paskui atgal).

Pirmiausia Pamūšyje atsirado evangelikų reformatų bažnyčia (1621 m.), neparėjus nei šimtui metų (1706 m.) evangelikų reformatų bažnyčią nusiaubė katalikai, apiplėšė reformatų tikybos valstiečius. Apleista bažnyčia stovėjo iki XX a. pr. Dabartinę savo išvaizdą bažnyčia įgavo 1935 m.


Inžinerinių objektų smalsuoliai Petrašiūnų kaime gali patyrinėti Siaurojo geležinkelio komplekso tiltą, statytą 1926 m, o šiuo metu praplatintą ir pritaikytą važiuoti mašinoms. Petrašiūnų kaime akį patraukiantis, šiek tiek apleistas gelsvas statinys pasirodo besantis architektūrinis ir inžinerinis paminklas. Siaurojo geležinkelio Petrašiūnų stotis, pastatyta 1936 m.

Jei yra didelis noras, galima nueiti iki Akmenėlių dvaro, tik iš kelio reiktų išsukti 3,6 km ir tiek pat grįžti. Žaismingo pavadinimo kaimelyje – Akmenėliuose ‒ galima patyrinėti dvaro fragmentus: atnaujintus rūmus ir ūkinius pastatus. Šiems apie du šimtai metų. Ir spėkite, iš ko Akmenėlių dvaro statiniai suręsti? Teisingai, iš lauko akmenų. Ilgus metus šis dvaras buvo baronų von der Ropų valdyto Pakruojo dvaro dalis.

Dabartinė dvaro savininkė Edita Aperavičienė visiškai apleistą ir pusiau sugriuvusį dvarą prikėlė naujam gyvenimui. Dvare rengiamos kultūros popietės ir susitikimai su įdomiais žmonėmis, aktoriais, menininkais. Akmenėlių dvare galima pajodinėti, maloniai praleisti laiką, atsipalaiduoti, gėrėtis nuostabia gamta.

Akmenėliuose yra įkurtas muziejus didžiam Lietuvos menininkui, lėlininkui, vitražistui, scenografui Stasiui Ušinskui. 2020 m. pastatytas paminklas marionetei „Arkliukas“.

Išeksploatuotas Petrašiūnų dolomitinis karjeras dabar pilnas vandens. O šalia jo įrengtas gražus paplūdimys. Puiki vieta pavargusioms piligrimų kojoms atgaivinti.


Kruojos upės dešiniajame krante puikuojasi Pakruojo dvaras. Daugeliui mūsų puikiai pažįstamas kaip įvairių festivalių, pramogų, ekskursijų, skanaus maisto ir įdomios nakvynės vieta.

Dvaras turtingas savo istorija, priklausęs įvairiems kilmingiesiems. Pirmasis dvaro savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius. Įvairiais laikotarpiais dvaras buvęs Martinavičių, Zabielų, Miunsterių ir fon Ropų nuosavybe. Pastarųjų giminės atstovai Vilhelmas ir Teodoras fon Ropai suprojektavo ir pastatė iki šių dienų išlikusius dvaro statinius. Pakruojo dvaras buvo aplinkinių dvarų centras. Dvaro statiniai atspindi vėlyvojo klasicizmo architektūrą. O dvaro parke auga 150 metų senumo ir net 26 rūšių medžiai.

Dar pasižvalgome po Pakruojį (ką galima pamatyti, skaitykite „Camino Lituano“ etapų Rusliai‒Pakruojis ir Pakruojis‒Rozalimus aprašymus), o rytoj jau žingsniuosime pagrindiniu Jokūbo keliu. Štai ir įveikta Biržų atšaka!


Nuotraukos


  • Pakruojo sinagoga
  • Pakruojo sinagogos viduje
  • Linkuvos bažnyčia
 
 

© 2017-2021 Camino Lituano. All Rights Reserved.