

Girioje išsiskyrė du keliai ir aš pasirinkau mažiau pramintą...
Robertas Frostas
____________________________________________
Diena, kai įžengsite į literatūros klasiko J.T. Vaižganto gimtinę..., laukia malonus ir lengvas pasivaikščiojimas, tarsi atpildas už prieš tai su kaupu atvargtą dieną. Prieš atsisveikindami su Salomis, miestelio parduotuvėse pasirūpinkite maisto daviniu ir gėrimu visai kelionės atkarpai, kadangi iki pat Svėdasų prekybos taškų daugiau nebus.
CL atkarpa vis labiau siaurėjančiu keliuku, buvusiu istoriniu Salų – Svėdasų vieškeliu, iki pat Taraldžių vandens malūno griuvėsių... Teisingai supratote..., mūsų vėl laukia extrymas - kelią pastos Šetekšnos upė..., tik šį kartą per daug nervintis neverta, srovė gana silpna, lengvai surasite brastą, kuri jūsų patogumui „išklota“ aukštais akmenimis, kad sausi įveiktumėte kliūtį. Persikėlę į kitą pusę, laikydamiesi „dešinės“ lengvai surasite nutrūkusią kelio stygą.
Toliau smagiu istoriniu vieškeliu iki Kunigiškių, kur priėję trišalę sankryžą galėsite rinktis: tęsti žygį nurodytu maršrutu ar pasinerti į krašto istoriją... (plačiau etapo aprašyme).
Už Kunigiškių keli sovietmečiu pradingę kaimai ir kryžiai jiems atminti..., nuo Moliakalnio aukšto šlaito žvilgsnį prikausto žemiau tyvuliuojantis Svėdaso ežeras..., netoli jau ir Svėdasai, akylesnė akis jau įžiūri baltą varpinės bokštą...

|
+370 689 51279 Kaštonų g. 13, Salų k., Rokiškio r. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 40 15 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Plačiau
|

|
+370 616 39227 Šetekšnių g.7, Šetekšnių k., Rokiškio r. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 4 10 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Plačiau
|

| Susisiekite su Camino Lituano ir būsite įtraukti į nakvynių informaciją. |
|
Kontaktai |
0,0 km Salų miestelis. iš miestelio išeiname vakarų kryptimi, ežerą su sala jungiančiu pylimu. Pakilę ant kalvos atsisveikindami grįžtelkime atgal į tolumose žvilgantį, virš dvaro parko medžių žalumos iškilusį Salų Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčios bokštą ir pasukę į kairę keliaukime tiesiai į pietus. Naujasodžio (Naujūlyčio) kaimo kapinės – tribokščiai vartai su išraiškinga Nukryžiuotojo skulptūra centrinėje nišoje, keletas įdomių senų kryžių bei paminklų.
5,7 km Taraldžių malūno griuvėsiai. Didesnę kelio atkarpos dalį mus lydintys seni pakelės medžiai primena kadaise judrų, istorinį Salų – Svėdasų vieškelį ir buvusią Taraldžių malūno svarbą. Keliukas staiga neria į jauną pušynėlį, kurį apėję iš kairės, atsidursime ant aukšto skardžio nuo kurio atsiveria Ilgės upelio slėnis ir buvusios užtvankos dugne augantys nendrynai. Leidžiamės žemyn iki pat Taraldžių malūno griuvėsių. Kadaise stambiam ūkininkui Musteikiui priklausęs malūnas, dieną naktį dirbęs, malęs, stovi dabar neatpažįstamai apgriuvęs, likę tik aukšti buvusio mūro pamatai ir užtvankos griuvėsiai, kuriuos apeiname iš kairės. Nusileidę žemyn, upę perbrendame plačia senąja brasta. Laikydamiesi dešinės vėl išeiname į sausą, šviesų vieškelį.
Taraldžių kaimo kapinės. Netoliese, dešinėje baltu tinkuotu mūru švytintys vartai ir arka su įrėžta data „1883“. Užėję rastume kelias meniškas kaltines kryžių saules ir koplytėlę skirtą žuvusiems pokario partizanams Vytautui Vilučiui – Perkūnui ir jo bendražygiams. Pačiame kapinaičių centre dar nesunykęs milžiniško ąžuolo kelmas..., ir kam tokį milžiną galiūną prireikė nukirsti?..
7,1 km Retai būna, kad viso miestelio istorija telpa į vieno žmogaus gyvenimą... Kai 1872 m. Jonas Katelė buvo atkeltas į Panemunėlio parapiją, kleboną nedrąsiai sutikę kaimiečiai nė neįsivaizdavo, kad šis dievo tarnas kardinaliai pakeis visą krašto istoriją. Dievo užmirštas užkampis turėjęs tapti bausme kunigui dėl jo aktyvios anticarinės veiklos, tačiau Panemunėlis tapo nauja erdve skleisti lietuviškumo dvasiai. Jonas Katelė parapijiečiams per patį spaudos draudimo įkarštį skiepijo lietuvybę – mokė skaityti ir rašyti lietuviškai. Visa parapija virto viena nepaliaujamai veikiančia mokykla, kur mokantys mokė nemokančius. Šio J. Katelės sukurto slapto mokyklų tinklo dėka XIX a. pabaigoje Panemunėlio krašte rašyti ir skaityti mokėjo beveik visi parapijiečiai. Jo rūpesčiu buvo pradėta statyti mūrinė Šv. Juozapo Globos bažnyčia, unikali Lietuvoje dėl savo išskirtinio dvišakio bokšto, kuris simbolizavo Lietuvos ir Lenkijos uniją. 1893m. Naujikų palivarke suvaidintas pirmas lietuviškas spektaklis. 1894 m. įkurta slapta lietuvių švietimo draugija „Žvaigždė“. Čia veikė slaptas knygnešių tinklas, kuriam vadovavo J. Katelė. Garsus Lietuvos politikos veikėjas, aušrininkas Jonas Šliūpas apie J. Katelę rašė: "Tai yra pavyzdys, ką gali vienas žmogus atlikti net prie sunkiausių priespaudos aplinkybių, jeigu tiktai pasišventęs yra dėl žmonių labo“.
4,7 km Šio miestelio istorija prasideda nuo… geležinkelio bėgių. Tai yra nuo 1873 metų, kai įkurta Panemunėlio geležinkelio stotis. Dėl geležinkelio gyvenvietė ėmė taip sparčiai plėstis, kad aplenkė net Panemunėlio bažnytkaimį. Gyvenvietės „aukso amžius“ prasidėjo 1937m. kai Lietuvos ministro pirmininko Juozo Tūbelio, kilusio iš Panemunėlio krašto Ilgalaukių kaimo, iniciatyva buvo įkurtas linų apdirbimo fabrikas ir linai iš visos Lietuvos geležinkeliu suplaukdavo į Panemunėlį. Ištisus dešimtmečius fabrikas klestėjo, produkciją gabeno į tolimiausius kraštus, gyvenvietė plėtėsi iki pat 2006 m. kai fabrikas buvo uždarytas.
3,1 km Tunaičių sodyba Šetekšnių kaime senokai virtusi senojo kaimo etnografijos muziejumi – istorijos ir kultūros židiniu, kuris jau peržengė Panemunėlio krašto ribas: sodyboje vyksta tautiškumu dvelkiantys edukaciniai, poezijos vakarai, susitikimai, vakaronės. Joana ir Antanas Tunaičiai atvykėliams plačiai atveria duris, išpasakoja čia sukauptų vertybių istorijas, kiekvienam eksponatui įpūsdami gyvybės. Iš didmiesčio į apleistą tėvų sodybą sugrįžusi sutuoktinių pora tiesiog susirgo istorijos išsaugojimu: ėmė rinkti Panemunėlio ir aplinkinių kraštų senojo kaimo gyvenimo eksponatus. Rinko visa kas istoriškai vertinga, ne tik patys, bet ir kaimynai, svetimi žmonės, išgirdę, jog kažkam reikia seniai nebenaudojamų rakandų, įrankių, padargų...
7,4 km Nevierių kaimas - vartai į Salagirio girią. Šis miškas buvo pagrindiniai Salų dvaro didikų medžioklės plotai, taip ir atsirado pavadinimas Salų giria arba Salagiris, kuris apima 14 km² plotą. Pasak sutikto girininko, vilkų baimintis nėra pagrindo, nuolat gyvenančių Salagiryje nėra: „jie pas mus tik užklystantys svečiai“. Salų girioje nuolat gyvena dvi poros rečiausių šalyje plėšrūnų – lūšių, apie 15 briedžių, apie 70 tauriųjų elnių, daugiau kaip 100 stirnų, daugybė lapių, kiaunių, mangustų, barsukų ir net retai bepasitaikančių baltųjų kiškių.
6,5 km Ten, kur dvarai, visada legendos... Dviragio ežeras atsirado tuomet, kai jautuką ganiusi ir lietaus nesulaukusi mergaitė ištarė: „Einam, Dviragėli, namo“. Prasidėjo gausūs lietūs ir aplink susidarė ežeras...
Romantiškomis istorijomis apipintos ir Salos – vienas unikaliausių ir gražiausių ne tik Rokiškio krašto, tačiau visos šalies kampelių, pasipuošęs klasicistinio stiliaus dvaru, nuostabia medine neogotikine Šv. Kryžiaus bažnyčia. Dvarą supa vienas seniausių Lietuvos parkų, stebinantis milžiniškomis, kelis šimtus metų skaičiuojančiomis tuopomis. Čia laksto stručiai, ganosi alpakos, dvare veikia amatų dirbtuvės... Išalkusių laukia restoranas, romantikų - ežere plaukiojanti sala...