Germaniškis → Sodeliškiai



Apie etapą

Kelionės atstumas: 13 km.

Kelionės pėsčiomis trukmė: 3 val.

Punktai: Skaistkalnė Germaniškis Ringaudiškiai LegailiaiSodeliškiai

Diena, kai kelią pradėsite dar Latvijoje, o baigsite lietuviškame dvare.
____________________________________________

Atvykote į Germaniškį, o gal atėjote „Camino Latvia“ keliu iš Rygos?.. Etapas trumpas, todėl tikrai skirkite laiko pasivaikščioti po abu kaimus abipus Nemunėlio: Skaistkalnėje (Latvija) ir Germaniškyje. Skaistkalnės bažnyčia plačiai žinoma Latvijoje. Germaniškio koplyčia maža, tačiau turi savo aurą, savo trauką, pastatyta vietinių šviesuolių pastangomis. Germaniškyje buvęs dvaras po truputį prikeliamas naujam gyvenimui. Aplankykite jį. Prieš išeidami iš Germaniškio pasirūpinkite vandens atsargomis, maistu, nes parduotuvių kelyje nebus. Vandens visada duos geri žmonės šalia kelio, bet pietų irgi reikia. Pradžioje kelias ves gana judriu keliu Germaniškis–Biržai, tačiau po maždaug 2 km jis pasuks į šoną ir eisite per laukus. Praėję daugiau nei pusę dienos etapo prieisite Rindaugiškius, o nuo jų iki Sodeliškių jau netoli. Sodeliškių dvaro sodyba tikrai dvariška. Ir priims dvariškai, ir pamaitins, ir po muziejus (net du – etnografijos ir senovinės technikos) galėsite pasivaikščiosite.


Piligrimų nakvynių informacija


 
 


Etapo aprašymas

Piligriminę kelionę per Lietuvą galima pradėti ne tik nuo Žagarės, kur „Camino Latvia“ įsilieja į „Camino Lituano“, bet ir nuo Lietuvos‒Latvijos sienos ties Skaistkalne ir Germaniškiu. „Camino Latvia“ žada padaryti kelio atšaką ir iki Skaistkalnės.


Skaistkalnė (anksčiau vadinta Šėnberga)

nedidelė, jau nuo XV a. istoriniuose šaltiniuose minima gyvenvietė Latvijoje prie Nemunėlio upės. Kol nebuvo tilto per upę, lietuviai ir latviai vieni pas kitus keldavosi valtimis.

Ryškiausias Skaistkalnės akcentas ‒ ant kalnelio stovinti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1692 m. Ši katalikų bažnyčia yra ankstyvojo baroko architektūros paminklas. Jos interjerą puošia didžiulis, beveik 12 metrų aukščio medinis drožinėtas altorius. Daugelis Kuržemės ir Vidžemės katalikų aristokratų kaip amžino poilsio vietą pasirinkdavo didingosios katedros rūsius. Juos galima aplankyti ir šiandien.

Pabuvojom užsieniuose, perėjom tiltu per Nemunėlį ir jau gimtojoj žemėj Lietuvoj.


Germaniškis

nedidelis kaimelis pasienyje, artimai draugaujantis su anapus upės gyvenančiais skaistkalniškiais. Yra parkas, kur prieš didžiąją kelionę per Lietuvą galima pailsėti medžių pavėsyje arba išsimaudyti Nemunėlyje.

Ne kiekvienas kaimas gali pasigirti turintis savo muziejų, o štai Germaniškyje jis yra ‒ Germaniškio mokykloje-daugiafunkciniame centre įkurtame muziejuje galima apžiūrėti gyventojų surinktus senovinius įrankius ir rakandus, parengta ekspozicija apie kaimelio istoriją.

Germaniškio Šv. Marijos Magdalenos koplyčia skaičiuoja dar tik antrą dešimtį. 2005 m. už suaukotas lėšas vietiniai meistrai, vadovaujami zakristijono Augusto Skadinio, per metus laiko iš buvusio pirties pastato sumeistravo koplyčią. Koplyčią Germaniškyje nuspręsta statyti tada, kai netoliese esančiame Suoste sudegė medinė bažnyčia. Koplyčioje liepos mėnesį švenčiami Šv. Marijos Magdalenos atlaidai.

Būta Germaniškyje ir dvaro. Tada vadintose Hermaniškėse buvo Radvilų valdos. Dabar išlikę ir bandomi prikelti naujam gyvenimui dvaro ūkiniai pastatai, tvarkomas parkas. O iš buvusių savininkų prisimenama viena labai pikta dvarininkė. Paklausinėkite vietinių ‒ papasakos šiurpių istorijų.

Nuo Lietuvos‒Latvijos pasienio traukiame gilyn į Lietuvą. Tarp Svidžių ir Kuldūnų kairėje žvyrkelio pusėje yra nedidelės senovinės kapinaitės. Praeidamas pro kapines, nori nenori susimąstai apie gyvenimo trapumą ir nenumaldomą laiko tėkmę.


Jau kurį laiką einame, bet nuo Latvijos sienos nutolome vos 1 km. Už kilometro nuo Žvejotgalos teka Nemunėlis, skiriantis Lietuvą ir Latviją, gal dėl to ir Žvejotgala ‒ žvejojimo galas, kraštas. Pats kaimas senas ‒ pirmąkart paminėtas 1563 m. Aplankome seną Žvejotgalos koplytėlę.

Sodeliškius

pasiekus, galima jau ir atsipūsti, šios dienos tikslas pasiektas, bet garantuojame, kad dar nesusigundysite patogia lova, o mielai pavaikštinėsite po Sodeliškių dvaro sodybą. Pamatyti tikrai yra ką: autentiškoje XX a. pr. sodyboje pamatysite buities rakandų, senovinių žemės dirbimo padargų, galima apžiūrėti vienintelį Lietuvoje veikiantį 1924-ųjų metų vėjo malūną. Tikriausiai piligrimai neatsisakys ir kartu „pasiganyti“ su elniais, danieliais, muflonais, alpakomis, asiliukais, avimis, ožkomis, triušiais bei naminiais paukščiais. Užsisakius iš anksto, galima išsikepti (pačiam!) iš jau paruoštos tešlos duonos kepalėlį ‒ bus rytoj ką įsidėti į kelionę.


Nuotraukos


  • Sodeliškių senovės technikos muziejuje
  • Butautų dvaras
  • Sodeliškių dvaro malūnas
  • Sodeliškių dvaro sodyba
  • Skaistkalnės bažnyčia
 
 

© 2017-2021 Camino Lituano. All Rights Reserved.