0,0 km Kriklinių kultūros centras. Miestelyje yra parduotuvė, kurioje galima apsirūpinti maisto produktais. Krikliniai minimi 1583 m. (18 kiemų, 8 valakai). 1781 m. pastatyta (1897 m. perstatyta) medinė Kriklinių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir įkurta Pumpėnų parapijos filija. Bažnyčios šventoriuje yra medinė varpinė. Šventoriuje palaidotas gamtininkas, Žuvinto rezervato įkūrėjas Teofilis Zubavičius. Kapinėse palaidoti: 23 1919-1920 m. savanoriai, tarp jų Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Jonas Geležius; knygnešys Petras Melinskas; primityviosios tapybos ir liaudiškų skulptūrų kūrėjas Bronius Zavadskis. Nuo bažnyčios einant pietų kryptimi Žaliosios gatve dešinėje pamatysite įspūdingą ąžuolą.

0,7 km Kryžius. Kryžius pastatytas Stasio Budriūno prasidėjus Covid epidemijai su intencija, kad žmones apsaugotų nuo susirgimų. Sankryžoje sukame į dešinę ir toliau eisime lauko keliuku

1,9 km Dešinėje, už 200 m Banionių dvarą menanti liepų eilė, klėtis, rūsys. Iki 1832 m. Banionių dvaras priklausė Pumpėnų karmelitų vienuolynui, bet jį atėmė carinė valdžia dėl dalyvavimo 1831 m. sukilime. Karmelitų vienuolių ir bajoro Šišlos santykiai buvo sudėtingi. Yra užrašyta, kad vienuoliams dovanotą Banionių palivarką su 16 kiemų 1784m. buvo atėmęs Juozapas Šišla. Vėlesniu laiku Banionių dvarą valdė bajorai Šišlos su Puzinais. 1861m. caras Aleksandras II išleido manifestą dėl baudžiavos panaikinimo. Banionių dvaro savininkai nemokėdavo prisitaikyti prie naujų ūkininkavimo sąlygų, prasiskolino ir valdžia atėmė iš jų dalį žemių ir miškų. Dvaras buvo išparduotas dalimis. 1888m. dvaro centrą nupirko Juozapas Mickūnas su broliu Mykolu. Iš viso 97 dešimtines. Toliau einame gražiu smėlėtu keliuku, už 300 m pasukame į dešinę ir keliaujame palei griovį. Už 400 m prieisite iš didelių riedulių sudėta žemių ribą. Čia gražiai tvarkomas Ritos ir Stanislovo Aleksandravičių ūkis. Banioniai - filosofo Algio Mickūno tėviškė.

3,7 km Banionių akmuo. Valstybės saugomas gamtos paminklas, esantis Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijoje, Kliuokmaniškio kaime. Akmens ilgis 6,5-7m, plotas 5,5-6m, aukštesnis negu 3m. 1977 m. jį bandė iškelti iš dirbamų laukų Panevėžio melioratoriai, bet jėga buvo per silpna.

5,3 km Vilkiškiai. Manoma, kad Vilkiškių bajorkaimis, kaip ir visoje Lietuvoje, susikūrė XVI amžiaus pabaigoje, dar prieš Valakų reformą, vykusią 1547 – 1566 metais. Pasak istorinių šaltinių, atsirado pasiturinčių lietuvių šeimų, sugebėjusių išrengti raitelį į karą. Tokios šeimos ilgainiui įgijo bajoro titulą ir teises, pateko į bajorų karių sąrašus, todėl jų gyvenviečių nepalietė ir Valakų reforma. Bajorkaimis formavosi kaip kupetinis kaimas, pastatai ir sodybos buvo pastatytos laisvai. Vilkiškių bajorkaimyje 1790 metais buvo Antano Cemnolonskio, Kazimiero Cemnolonskio ir Jono Zdanavičiaus palivarkai. 1866 metais bajorkaimyje gyveno 155 žmonės. 1914 metais iš viso gyveno 205 gyventojai.

11,0 km Pumpėnai. Pumpėnų miestelyje yra dvi maisto parduotuvės, vaistinė. Vietovė apgyvendinta dar akmens amžiuje, 1936 m. tvarkant Įstro upelį rasti kauliniai buities įrankiai padirbti prieš 12000 metų. Pirmoji Pumpėnų bažnyčia pastatyta iki 1638 m. Miestelis atsirado kartu su vienuolių karmelitų apgyvendinimu XVII a. pradžioje. 1665 m. senosios regulos karmelitų vienuolyną savo lėšomis pastatė Povilas ir Jurgis Zavadskiai bei Juozapas Šyšla. Vienuolyno pastatas buvo medinis, 1770 m. jis sudegė. 1792 m. miesteliui suteiktos Magdeburgo teisės. 1797 m. gaisras dar kartą sunaikino atstatytą medinį pastatą. 1827 m. pastatytas mūrinis vienuolyno pastatas. 1830 m. inventoriuje nurodoma, jog vienuolynas sumūrytas iš plytų, vienaaukštis, fasadu atsuktas į kairįjį bažnyčios šoną. Vienuoliai išlaikė pradžios mokyklą ir špitolę. Numalšinusi 1831 m. sukilimą, Rusijos valdžia 1832 m. uždarė karmelitų vienuolyną, atėmė jam priklausantį Banionių dvarą. Tada vienuoliai karmelitai iš Pumpėnų išsikėlė ir daugiau į juos nebegrįžo. XIX a. pabaigoje Pumpėnai – Panevėžio apskrities miestelis, valsčiaus centras. Miestelio centre bažnyčia, kuri yra pastatyta daugiau kaip prieš 200 metų – 1818 m. Įžymūs kraštiečiai: poetas Bernardas Brazdžionis; kunigas kankinys Alfonsas Lipniūnas, kunigas, Šv. Rašto vertėjas, poetas Česlovas Kavaliauskas; skulptorius Juozas Zikaras, kino operatorius Petras Abukevičius, kunigas -knygnešys Felicijonas Lelis. Nuo bažnyčios pietų kryptimi veda asfaltuotas pėsčiųjų takas link ežerėlio, kur galima nusimaudyti, pasivažinėti vandens dviračiu, pažaisti stalo tenisą. Yra pavėsinė su stalu ir suolais. Pailsėję rytiniu ežerėlio pakraščiu takeliu pasieksite Pumpėnų gimnaziją. 12,2 km Pumpėnų gimnazija. Pirmoji mokykla buvo įkurta vienuolių karmelitų 1782 m. Nuo gimnazijos pėsčiųjų takas vinguriuoja link vėjinio malūno. 13,4 km Pumpėnų malūnas. Vienas iš įdomiausių lankomų objektų Pumpėnuose, tai – mūrinis vėjinis malūnas pastatytas Dominyko Kolalio. Malūno gatve einame šiaurės kryptimi, paskui T formos sankryžoje sukame į kairę. Einame pagal nuorodas. 13,9 km Apeiginė žydų pirtis Mikva. Tai trečioji pirtis statyta apie 1938 metus. Sovietmečiu buvo įrengtas pieno priėmimo punktas. Pirmosios dvi pirtys buvo medinės ir sudegė, stovėjo jos prie Įstro upelio.