Pajiešmeniai → Joniškėlis



Apie etapą

Kelionės atstumas: 33 km.

Kelionės pėsčiomis trukmė: 9 val.

Punktai: Pajiešmeniai Girniūnai Pasvalys Šimonys Joniškėlis


Piligrimų nakvynių informacija



Etapo aprašymas

Pasižvalgę po Pajiešmenius keliaujame Joniškėlio link. Nors laukia ilga ėjimo diena, labai neįsibėgėkime ‒ Girniūnuose pasisemkime stiprybės po ąžuolu. Storiausia šio galiūno vieta siekia 6,6 m.

Priartėję prie Pasvalio išvysite Baltijos kelio paminklą. Baltijos kelias buvo suskirstytas į 50 ruožų (pažymint 50 kančios ir nelaisvės metų). Pasvalio ruožo ribos: Pasvalio–Panevėžio rajonų sankirta – Lietuvos–Latvijos siena. Jos žymi 1989 m. rugpjūčio 23 d. vykusios akcijos, simbolizavusios Pabaltijo tautų solidarumą ir ryžtą būti nepriklausomomis, vietą.

Pasvalyje prieisite Baltijos kelio kryžių slėnį. Kryžiai šiame slėnyje pradėti statyti 1989 m., Baltijos kelio išvakarėse. Slėnis ilgainiui praturtėjo kryžiais, skirtais kraštui reikšmingiems įvykiams atminti.

Pasvalys

senas Aukštaitijos miestas. Nuo seno prie Lėvens ir Svalios gyveno žiemgaliai. Miestas vardas pirmąkart paminėtas jau XIII a. Pasvalio centre, kaip įprasta miestuose, išvysite Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Bažnyčia turi baroko ir istoristinių bruožų, šventoriaus tvora tinkuoto mūro. Ši bažnyčia savo metus skaičiuoja nuo 1787 m. Geriau susipažinti su Pasvalio kraštu galima, aišku, užsukus į Pasvalio krašto muziejų.
Kiek atsikvėpę ir pasistiprinę Pasvalyje, žingsniuojame toliau. Ties Šimonių kaimu iškyla Migonių piliakalnis. Prieš daugiau nei tūkstantį metų piliakalnio gynybiniai įtvirtinimai saugojo prie Mūšos įsikūrusią žiemgalių gyvenvietę nuo priešų. Joniškėlis ‒ šios dienos kelionės tikslas jau ranka pasiekiamas, bet atsipūsti dar nereikėtų, nes daug įdomių dalykų verta aplankyti šiame mieste. Taigi, pradėkime pažintį nuo pradžių.


Joniškėlio

rašytinė istorija skaičiuojama nuo 1606 m., kai Švobiškio dvarininkas Martynas Švoba testamentu pirmajai Janiškių bažnyčiai dešiniajame Mažupės krante paskiria sklypą. Miestelis pradėjo kurtis XVII a. pab.–XVIII a. Netoli Joniškėlio knygnešys Jurgis Bielinis spausdino nelegalų laikraštėlį „Baltasis erelis“. 1865–1901 m. miestelyje gyveno rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

Nepriklausomybės aušroje Joniškėlis turėjo subūręs 850 kovotojų būrį, sėkmingai kovojusį su bolševikais, beje, Joniškėlis tuo metu buvo pasiskelbęs atskira respublika!

Einant pro Joniškėlio skulptūrų parką žvilgsnį patrauks įspūdingas stogastulpis, o netoli jo išvysite, pasakojama, stebuklingų galių turintį Joniškėlio akmenį.

Joniškėlis turi kuo pasigirti ‒ 1810 m. jame įsteigta tuo metu vienintelė Europoje universitetinė kaimiška ligoninė. Tai seniausia Lietuvoje tokio tipo ligoninė, veikianti iki šių dienų. Atkreipkite dėmesį ‒ Joniškėlio Jono Leono Petkevičiaus ligoninė. Šalia ligoninės stovi Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčia. 1792 m. Joniškėlio dvarininkas Benediktas Karpis pastatė mūrinę bažnyčią, kuriai plytas gamino iš netoliese esančio Girelės pamiškės molio. Joniškėlio bažnyčia – vertingas ankstyvojo klasicizmo architektūros paminklas.

Nuo XVII a. pab. Joniškėlio dvaras priklausė Karpiams. Karpių klestėjimo laikais Joniškėlis buvo vienas didžiausių Kauno gubernijos dvarų. Dvaro pagrindiniame pastate veikia muziejus ‒ užėję išgirsite daug įdomių, o kai kada ir šiurpių istorijų iš Karpių dvaro ir Joniškėlio istorijos. Galite tikėti, galite ne. Joniškėlio dvaro parkas – unikalus kraštovaizdžio kūrinys. Karpiai skoningai tvarkė ne tik pastatus, bet ir parką, jame augai apie 120 skirtingų rūšių medžių. Bet ne visada medžiai taip gražiai vešėjo. Viena legenda byloja, kad iš pradžių šioje vietoje niekaip neprigydavo medžiai. Kažkoks miestelio keistuolis, anuometis ezoterikas, pasakė, kad reikia nužudyti devynis kūdikius berniukus bei devynias nekaltas mergaites ir jų krauju palaistyti būsimo parko žemę. Karpis taip ir padarė – medžiai prigijo ir suvešėjo. Ten, kur liejosi berniukų kraujas – ąžuolai stojo, kur mergaičių – liepos sužaliavo.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Joniškėlyje gyveno apie pusantro šimto žydų tautybės žmonių: mėsininkų, pirklių, siuvėjų, batsiuvių, kepėjų... Prisiminkime šią tragiško likimo tautą Joniškėlio senosiose žydų kapinėse.

Nuėję ilgą kelią, pilnomis rieškučiomis sėmę dienos įspūdžius ir galiausiai prisiklausę šiurpių istorijų... pagaliau pasiekiame nakvynės vietą.

 
 

© 2017-2021 Camino Lituano. All Rights Reserved.