Panevėžiukas → Biliūnai

 

Apie etapą

Kelionės atstumas: 20.1 km.

Kelionės pėsčiomis trukmė: 5 val.

Punktai: Gaižuvėlės sodyba Piepalių piliakalnis Žemaitkiemis Kačiūniškė Biliūnai

Dienos išsiplėtė, pavirto į lėtą šokį. (Rasa Aškinytė)
____________________________________________
Diena, kai eisite nuo dvaro iki dvaro, nuo dvaro iki muziejaus, ir pan. 😊
Tik palikę nakvynę, mažiau nei už 2 km kirsite greitkelį Vilnius‒Klaipėda, kirsite saugiai ‒ praeisite pro apačią (kaip žvėriukai tuneliu 😊).
Toliau kelias vingiuos per Kauno rajono ūkininkų laukus, pro apgriuvusį Zacyčiaus dvarą (už 2 km nuo greitkelio), bus truputėlis ir miško.
Maždaug pusiaukelėje, iš viso nuėję 11 km, prieisite Piepalių piliakalnį. Nuo piliakalnio atsiveriantis vaizdas tikrai vertas pastangų į jį užkopti. Puiki vieta pietums (jei ką turite kuprinėje, nes šiame etape parduotuvių nėra). O jei norite labiau aristokratiškos aplinkos ‒ maždaug už 1 km nuo piliakalnio – Babtyno (Žemaitkiemio) dvaras, būtų griekas praeiti pro šalį.
Palikę Žemaitkiemį, Maksvą, ties Kačiūniškės dvaru (būsite jau nupėdinę šiandien 18 km) pasukite į dešinę, dar už kilometro nepražiopsokite rodyklės į Tradicinių amatų centrą.
O dabar nusipelnėte poilsio – laukia rami nakvynė Onupio sodyboje. 🛏


Etapo maršrutas


Piligrimų nakvynių informacija





Etapo aprašymas

Pernakvojus netoli Panevėžiuko esančioje Gaižuvėlės sodyboje (Gaižuvėlė, Striūnos g.38,Kauno rajonas,Babatų seniūnija), papusryčiavus ir pasipildžius vandens atsargas, žvalgybinė komanda išsiruošė į kelionę link Žemaitkiemio. Kelias driekiasi per vaizdingus laukus, nedidelius miestelius. Maršrutą pagyvina Krivėnų tvenkinys, kuris ilgą kelio atkarpą, vilioja ir kviečia žygeivius atsigaivinti nuo alinančio karščio. Pražygiavus apie 10 km Lietuvos lygumomis, apsėtomis auksaspalviais rugiais ir kviečiais prieiname Piepalių kaimą ir jo piliakalnį. Kalnas yra daugiau kaip 10 metrų aukščio, šlaitai statūs, tačiau į jį užkopti laisvai galima įrengtais takeliais. Nuo jo atsiveria vaizdas į srovenantį Nevėžį ir Babtų gyvenvietę. Pastarasis dar buvo vadinamas Babatyno, Babacinos, Žematkiemio piliakalniu. Piepalių piliakanis yra įtrauktas į valstybės saugomų teritorijų sąrašą. Jam suteiktas KVR (Kultūros vertybių registras) kodas 40158. Prie piliakalnio pastebime lankytinų vietų nuorodą „Žemaitkiemio dvaras 1km“. Vadovaudamiesi šia nuoroda, greitai patenkame prie Žemaitkiemio dvaro (Adresas:Kauno rajono sav., Babatų sen., Žemaitkiemio k.). Kad ir kaip būsite pavargę jau po 11žygio kilometro, tikrai nepraeisite nepastebėję susimąstyti verčiančio medinio užrašo „Ilgai ir laimingai PRASIDEDA ČIA“. Kodėl ilgai ir kodėl laimingai? O gi, Lietuvoje jau XVI a. Šiukštos įkūrė medinį Babtyno dvarą. Nuo 1697 m. valdant Prozorai prasidėjo dvaro mūrinių statinių epocha. Vėliau dvarą įsigijo kunigaikščiai Giedraičiai. 1830 m. dvarą nusipirko grafai Tiškevičiai.Po Tiškevičių dvarą perėmė generolas Vladas Nagevičius,čia jis gyveno 1922 -1944 metais. Tikrai ilgai ir laimingai dvaro komleksas stovi iki šių dienų. Ir jį vis dar sudaro: rūmai, svirnas, lobynas, kluonas, tvarto liekanos, koplytstulpis. Dvaras yra įtrauktas į valstybės saugomų teritorijų sąrašą (KVR kodas 181).1999 m.prasidėjo naujas Babtyno – Žemaitkiemio dvaro gyvenimo etapas. Jį nupirko verslininkas Mindaugas Šventoraitis. Šiandien užsukę piligrimai į dvaro teritoriją gali ne tik pasipildyti vandens atsargas, pavėsyje pailsinti kojas po ilgo žygio, bet ir pasigrožėti pūpsančiais senoviniais automobiliais, skulptūromis,menančiomis didingus Lietuvos laikus.

Pasigrožėję dvaru ir atsikvėpę nuo kaitrios saulės spindulių patraukėmė link Kačiūniškės kaimo. Toliau leidomės Nevėžio slėniužemyn per Naujatrobių ir Maksvos kaimus (pasidarė smalsu, kodė toks keistas kaimo pavadinimas?), kol priartėjome prie Kačiūniškių dvaro (Kauno rajono sav., Raudondvario sen., Kačiūniškės k.). Baltu dvaru galėjome pasigrožėti tik iš tolo, nes seserų benediktinių dvaras dabar jau yra privati nuosavybė. Čia stovi informacinis stendas, kuriame istorikai tvirtina, kad dvaras 1850 m. buvo įteisintas seserų benediktinių. Vienuolės turėjo didelį žemės plotą, kurį pačios tvarkė. Tačiau po 1863-ųjų metų sukilimo, caras atėmė dalį teritorijos ir perdavė rusakalbiams gyventojams. Kačiūniškės dvaras ir aplinkinės teritorijos buvo pervadintos į „Maskvą“. Nuo 1929 m. dvarą ir žemes vėl valdė vienuolės. Tai į Kultūros vertybių registrą įtrauktas objektas (KVR kodas 166). Dabar jau supratome kodėl kaimas vadinasi Maksva 😊. Pasigrožėję baltučiu Kačiūniškių dvaru ir šalia esančiomis kapinaitėmis, toliau tęsėme kelionę Nevėžio kraštovaizdžio draustiniu, perdaug nenutoldami nuo Nevėžio krantų. Jei kyla klausimas, kodėl ši upė vadinasi „Nevėžis“, atsakymą rasite tame pačiame mediniame stende prie Kačiūniškių dvaro ☺. Taip bediskutuojant pasiekiame ir Biliūnus, kur laukia nakvynė. Gero kelio ir Jums !


Nuotraukos


  • Gaižuvėlės sodyba
  • Pakelėje
  • Piepalių piliakalnis
  • Žemaitkiemio dvaras
  • Žemaitkiemio dvaro svirnas
  • Kačiūniškės dvaras
 
 

© 2017-2021 Camino Lituano. All Rights Reserved.