Kelionės pradžia ​Vadaktuose​. Y​ra duomenų, kad Vadaktų vietovė jau buvo žinoma 1372 m. ​Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje minima, kad būtent šiais metais Vadaktai (​Wadachte​) buvo nuniokoti kryžiuočių. ​XVI a. dokumentuose minimas Vadaktų dvaras, kuris ilgą laiką priklausė Bitautams. Lenkiškuose šaltiniuose teigiama, jog po Bitautų dvaras atiteko Liudkevičiams. Naujieji dvarininkai ​1880 m. - 1883 m. perstatė ir restauravo Vadaktuose stovėjusią medinę bažnyčią, kol ši įgavo dabartinę, klasicizmo bruožų turinčią ​Šv. Agotos bažnyčios išvaizdą. Nuo 2016 m. bažnyčios sieną puošia atminimo lenta, skirta garsaus lenkų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Henryko Sienkiewicziaus 100-osioms mirties metinėms, nes būtent čia garsus rašytojas gyveno, kūrė. Jo romane “Tvanas” aprašomi Laudos žemėje, prie Vadaktų vykę įvykiai.

Bažnyčios šventoriuje stovi dvarininkų Liutkevičių mauzoliejus, žema raudonų plytų mūro varpinė, kurioje kabėjo ir skambėjo net du bronziniai varpai. Deja, vienas iš varpų buvo suskilęs, o kitas 2013 m. pavogtas. Naują varpą 2018 m. miesteliui padovanojo lenkų bendruomenė. Varpas atspindi ne tik lietuvių ir lenkų draugystę, bet ir persipynusią šalių istoriją, ant jo išlieti Lietuvos ir Lenkijos herbai, H. Sen​ke​vi​čiaus at​vaiz​das, užrašai lietuvių ir lenkų kalbomis. Varpas kol kas vadinamas rašytojo vardu – Henrykas, vėliau jis bus pašventintas Jono Pauliaus II vardu.

Vadaktuose 1957–2004 m. kunigavo poetas, tautosakininkas ir dvasininkas Antanas Valantinas. Palaidotas kaimo kapinėse. Jam atminti atidarytas ​memorialinis kambarys​.

Šalia bažnyčios stovi akmeninis, piramidės formos ​Vytauto Didžiojo paminklas​, statytas 1930 m. minint jo 500 metų jubiliejų ​(mirties metines).

Tai ne vienintelis paminklas Vytautui Didžiajam šiame maršrute. Maždaug už 3 km., ​Geniuose praeisite dar vieną, apgriuvusį, tačiau taip pat nuo 1930 m. išlikusį.

Toliau ​- ​Vilkų miškas​. Tačiau neverta nerimauti, verčiau mėgautis vaizdinga gamta, kuri šiame maršrute tikrai lepina: mišką pakeičia platūs laukai, keliautojus sutinka ir palydi upeliai. Ties Rūtakiemio tvenkiniu, pasukus priešinga kryptimi ir paėjėjus apie 1 km rastumėte senove tebedvelkiantį ​Baimainių piliakalnį​. ​Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia, o 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu. Prie Baimainių piliakalnio ilgą laiką vykdavo bajorų dvikovos. O aplink piliakalnį esančios apylinkės istoriniuose šaltiniuose vadinamos Liaudos lauku.

Sugrįžus į maršrutą ar visai iš jo neišsukus išgirsite didžiulį varninių paukščių skleidžiamą triukšmą - tai jau ​Rūtakiemis​. Paukščiai šimtais apnikę aukštus čia augančius medžius. Gera vieta pailsėti ir pasipildyti atsargas parduotuvėje.

Toliau beveik 5 kilometrai Liaudės upelio ir dirbamų laukų draugijos - kol ties Žibartonimis upelis virsta didele užtvanka - Žibartonių tvenkiniu. Dar paėjėjus apie 200 m. kapinaitės ir Žibartonių koplyčia. ​Pirmąją medinę koplyčią ​1811 m. pastatė dvarininkas Vincentas Vyšniauskas, o ilgainiui jai apnykus, 1937 m. iš Amerikos grįžusio darbininko Vincento Banaičio ir apylinkės gyventojų lėšomis buvo pastatyta nauja mūrinė koplyčia, kuri pašventinta Šv. Vincento Pauliečio titulu.

Nuo čia iki Paberžės lieka mažiau nei 4 kilometrai.

Paberžė

- nedidelė, tačiau turtinga kultūra ir praeitimi gyvenvietė Kėdainių rajone. Tik įžengus pasitinka medinė ​Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia​, pastatyta ​1858 metais. Bažnyčios viduje saugomi labai vertingi įvairių epochų dailės kūriniai.

1856 - 1862 ​Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje ​kunigavo Antanas Mackevičius, kuris 1863 m. pirmasis išsakė nepriklausomos Lietuvos idėją ir tapo sukilimo vadu. O 1966 – 2005 m. gyveno ir dirbo šviesaus atminimo, vienas žymiausių Kėdainių rajono asmenybių - vienuolis kapucinas ​Tėvas Stanislovas (kun. Mykolas Dobrovolskis). Jis rūpinosi ne tik parapijiečiais, bet ir atnaujino bažnyčią bei jos šventorių, įkūrė bažnytinių rūbų muziejų.

Kita rodyklė kviečia į šiek tiek atokiau esantį ​1863 m. sukilimo muziejų​. Muziejus įsikūręs prieš kelis šimtmečius pastatytame ​Paberžės (Šilingo) dvare​.

Muziejų ir bažnyčią supa graži gamta, apstu originalių dirbinių ir skulptūrų.