Sunny nights camping įsikūręs šimtametėje sodyboje, su nuostabiu obelų sodu, šalia Šiauliai-Ryga kelio (E77/A12). Tai puiki vieta sustoti, jeigu keliaujate iš Skandinavijos į Centrinę Europą (ar atvirkščiai), ypač, jeigu norite aplankyti Kryžių kalną, kuris yra vos už 19 kilometrų.

Saulėtų naktų kempinge nuo 2008 metų vyksta ekologiškas, nekomercinis, idėjinis festivalis, buriantis bendraminčius menininkus, muzikantus ir kitus kūrybingus žmones. Viena pagrindinių festivalio ,,Saulėtosios Naktys‘‘ idėjų – kiekvienas dalyvis tuo pačiu metu yra ir organizatorius. Daugelis festivalio meninių erdvių, pasirodymų, instaliacijų, etiudų yra sugalvojami ir įgyvendinami būtent festivalio savanorių bei dalyvių.


Ivoškiai
– kaimas pietinėje Joniškio rajono dalyje, 1 km į pietryčius nuo Gataučių, prie geležinkelio Šiauliai–Ryga. Šiame kaime gimė lietuvių grafikė Marcė Katiliūtė (1912–1937), jo kapinėse palaidoti grafikės tėvai. Kaimo kapinaitėse stovi medinė Šv. Jono Nepomuko koplyčia (pastatyta XVIII a.) su vietinio dievdirbio Lengvenio skulptūromis. Koplyčias buvo rekomenduota statyti aukštumėlėje, kad kiti pastatai neužstotų ir būtų gerai matoma iš visų pusių, o pagrindinis fasadas turėdavo būti atgręžtas į vakarų pusę. Koplyčia gražiai prižiūrima, naujai sutvarkyta, ji yra Joniškio rajono „Piligrimų kelio“ maršruto objektas (yra informacinė lenta). Iki šių dienų išlikę kai kurių vertingų religinių meno kūrinių ir kulto reikmenų, XVIII a. geležinis ornamentuotas kryžius, dievadirbio Lengvenio XIX a. daryta medinė Jėzaus Nukryžiuotojo skulptūra, tačiau senojo XVII a. altoriaus su skulptūromis nebėra nė pėdsako (dalis paveikslų 1986 m. pateko į Lietuvos dailės muziejų). Ant lubų teliko atnaujinta liaudiška tapyba. Trys ornamentuoti kryžiai ant koplyčios stogo įtraukti į LR Kultūros vertybių registrą. Varpai kabo atviroje varpinėje. Prie koplyčios guli akmuo su dubeniu. Yra dvi jų atsiradimo versijos: kad koplyčios buvo statomos pagonių kulto vietose arba akmenys buvo atvežti vėliau. Senos Ivoškių kaimo kapinės, apjuostos akmenine tvora.

Mūša (latv. Mūsa) – upė šiaurės Lietuvoje, Joniškio rajono savivaldybės, Pakruojo rajono savivaldybės bei Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje ir Latvijos Bauskės savivaldybės teritorijoje. Ilgis 157 km (Lietuvoje 133 km), baseino plotas 5463 km² (Lietuvoje 5297 km²). Prasideda Mūšos tyrelio pelkės pietiniame pakraštyje, 7 km į šiaurės rytus nuo Šakynos, 16 km į pietus nuo Žagarės. Slėnis išryškėja įtekėjus Kruojai. Slėnio plotis 200–400 metrų. Aukštupyje, iki Mekių, vaga reguliuota. Vagos plotis: aukštupio 6–14 metrų, vidurupio 30–40 m, žemupio 50–60 m; gylis 1–2 m, kai kur iki 4 m. Dalis upės aukštupio priklauso Mūšos tyrelio telmologiniam draustiniui. Raudonpamūšio ir Skalių kalno dolomito atodangos paskelbtos gamtos paminklais. Dešiniajame krante, ties Migoniais stūkso Šimonių piliakalnis, kairiajame krante, prie Mūšos ir Kamaties santakos – Saudogalos piliakalnis.

Mekių vėjo malūnas - kaimo gale, atviroje vietoje stovintis kepurinis akmeninis Mekių vėjo malūno statytojai – apylinkėse pagarsėję meistrai broliai Mačiūnai. Malūno sienos sumūrytos iš lauko akmenų, kepurė buvusi medinė, neišlikusi. Malūnas buvęs puošnus, jo vidus dekoruotas juodais akmenukais. Vidaus įrangos neišliko.

Atviroje vietoje, šalia kelio Meškuičiai – Stupurai stovintis malūnas puošia landšaftą ir yra puikiai matomas nuo kelio ir nuo geležinkelio.

Kipštų kaimo senosios kapinės – Joniškio rajono savivaldybės Gataučių seniūnijos teritorijoje esančios neveikiančios 0,07 ha ploto kapinės. Šių kapinių archeologinių tyrinėjimų metu rasti įdomūs XVII-XVIII amžiaus radiniai, bylojantys krikščionybės paplitimą Lietuvoje.


Daukšiškiai

– buvęs kaimas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Lygumų, prie kelio Priešginiai – Barysiai – kelias Pamūšis – Naisiai. Buvęs dvaras, kuris 17 a pradžioje priklausė garsiai, turtingai ir įtakingai Kiškų giminei. Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška (1618 XI 26- † 1626 II 13) Žemaičių katedrai 1621 metais užrašė didelį savo Daukšiškių dvarą, rūpinosi sufraganijos įsteigimu.
Kaimui atminti 2001 m. pastatytas ąžuolinis kryžius.

Barysių aerodromas. Karinį aerodromą Dausiškių kaime pradėjo rengti rusų kariuomenė, 1940 m. okupavusi Lietuvą. Aerodromo teritorijai buvo skirta apie 500 hektarų. Aerodrome nuolat būdavo apie 9–12 lėktuvų: 5–6 bombonešius bei 3–4 naikintuvus. Barysių civilinis aerodromas įrengtas 1957–1959 m. Civilinis Šiaulių oro uostas, organizavęs susisiekimą su Vilniumi, Maskva (Bykovo oro uostas), Klaipėda ir kitais oro uostais, aerodrome veikė nuo 1959 m. birželio 29 d. iki 1992 m. 1992–1996 m. aerodrome veikė Lietuvos karinių oro pajėgų bazė. Dabar aerodromas priklauso UAB „Barysių oro uostas“, savininkas Friedrich Strube. Aerodromu naudojasi aviacijos institutas, savanorių aviatoriai, privatūs aviatoriai.


Sereikiai

– kaimas Šiaulių rajono rytuose. Seniūnaitijos centras. Yra kultūros paminklas Sereikių koplyčia ir kapinių vartai. Įveista Zigmo Gėlės literatūrinės premijos laureatų giraitė.

Sereikių koplyčia – veikianti katalikų koplyčia Šiaulių rajone, Meškuičių seniūnijoje, Sereikių kaime, prie kelio 2908 Pakruojis–Lygumai–Naisiai , apie 2 km į pietryčius nuo Naisių. Medinė koplyčia stovi Lygumų Švč. Trejybės parapijos teritorijoje, vyksta proginės pamaldos. Anksčiau garsėjo Saldžiausio Jėzaus vardo ir šv. Vincento atlaidais. Koplyčią supa veikiančios kaimo kapinės. Šalia koplyčios palaidotas poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė (1894–1912). Čia jį kasmet pagerbia jaunieji poetai, jo vardo literatūrinės premijos laimėtojai, pasodina po medelį šalia įveistame parke. Sereikių koplyčios ir kapinių vartų kompleksas yra kultūros paveldo objektas, koplyčia 1997 m. įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą. Medinė koplyčia pastatyta Sereikiuose 1795 m. vietos gyventojo Juozo Stanislovaičio lėšomis. Pastatas buvo daug kartų remontuotas, todėl keitė išvaizdą. Iš koplytėlės, stovėjusios ant Kryžių kalno, 1936 m. prie Sereikių koplyčios buvo pristatytas priebažnytis – „bobinčius“.

1992 m. rugsėjo 19 d. prie kapinių pašventintas lauko akmenų paminklas kaimo tremtinių ir partizanų atminimui. Su kitais į tremtį buvo išvežti ir koplyčios statytojo palikuonys Stanislovaičiai. Minint koplyčios 200 metų sukaktį, 1995 m. liepos 15 d. šalia vartų pastatytas jubiliejinis kryžius.

Senoji Ruslių sodyba įsikūrusi vos 25 km nuo Šiaulių miesto, visai šalia Lygumų miestelio. Ši sodyba – vienkiemis, kur ošia šimtamečiai medžiai, kur tylia vagele čiurlena Kruojos upė, kur Jus sups tik ramybė ir nuostabus gamtos prieglobstis.