0,0 km Kurtuvėnų miestelio turgaus aikštė. Pailsėję ir atgavę jėgas paskutinį kartą nužvelgę Šv. Jokūbo bažnyčios baltus kuorus, drąsiai žengiame naujų nuotykių link. Tik palikę miestelio aikštę vos už keleto metrų sukame į kairę, Pavasario g..

0,5 km Kartuvių kalnas. Vos išėjus iš miestelio mus pasitinka kiek nedidelė kalvelė, skambiai vadinamu kartuvių kalnu. Ant kurio carinės Rusijos koriku pramintas M. Muravjovas sukilėlius bausdavo. Kadangi vietos gyventojai buvo aktyvūs 1863m sukilimo dalyviai.

0,7km Vieta reikalaujanti atsargumo. Kertame gan judrų Bubiai - Ramučiai kelią. Ir toliau 1,5km kelias eina asfaltuotu siauru keliu link kolektyvinių sodų. Dėl automobilių judėjimo reikia papildomo atsargumo.

2,0km Pakelės kryžius Linartų k. Priėję iki sankryžos su pakelės kryžiumi sukame į kairę ir toliau kelias vingiuoja vaizdingu miško keliuku.

3,0km Sankryža. Sankryžoje stovi medinis ženklas rodantis kryptį į dešinę link Ventos - Dubysos perkaso. Toliau žengiam miško keliu. Paėjėję 1,3km prieiname brastą kuri kerta Ventos - Dubysos kanalą. Tai pati plačiausia ir giliausia perkaso pradėto rengti dar 1825m vieta.

Ventos - Dubysos perkasas. Ventos-Dubysos perkasas (dar vadintas Žemaičių kanalu) buvo statomas 1825–1831 m. Tai buvo didžiausias techninis projektas visoje XIX a. Rusijos Imperijoje. Sudėtingą vandens susisiekimo įrenginį sudarė Ventos bei Dubysos upių vagos, jungiamasis ir apeinamasis kanalai, 29 užtvankos, 41 akmeninis šliuzas, 4 vandens rezervuarai, žiemos uostas ir net lynkelis, kad prireikus, laivai galėtų plaukti prieš srovę. Planuota, jog kanalu, kurio plotis 15 m, o gylis - 8,7 m, laivai į Ventspilio uostą galės gabenti iki 40 t svorio krovinius. Projekto sąmatinė vertė siekė 12 mln. rublių.

3,1km Sankryža. Kirtus kanalą ir paėjus 100m miško taku, kelias suka kiek kairiau į seną nebenaudojamą miško kelią. Kuris tęsiasi vos 100m.

3,2km Ganykla. Išėjus iš miško įžengiame į ganyklą kurioje retkarčiais ganosi jaučiai. Vieta reikalaujanti papildomo atsargumo. Peržengus tiltelį 150m einame per ganyklą link Camino Lituano lentele pažymėtos vietos ganyklos pabaigoje. Atsargiai atkabiname elektrinį piemenį kuriuo teka elektros srovė ir peržengę saugiai užkabiname.

3,7km Puskilometrį einame šienaujama pieva, ūkio technikos ivažinėtu keliuku.

5,7km Sankryža. Pievos pabaigoje ant ąžuolo matome CL rodykle nurodančią kryptį į dešinę pusę.

7,7km Vėl įžengiame į miško kelią. 2km kilometrus kelias vingiuoja miško taku sekant CL ženklus.

8,0km Sankryža. Išeiname iš miško į žvyrkelį. T formos sankryžoje vadovaudamiesi kelio stulpeliu sukame į dešinę pusę. Ir paėjus vos 300m prieiname automobilių stovėjimo aikštelę.

8,5km Automobilių stovėjimo aikštelė. Sukame į kairę pusę automobilių aikštelės link kur pasitinka Girnikų kalno lankytojams skirti informacijos stendai. Toliau einam 500m link Girnikų kalno ir kopiam aukštyn ilgiausiais akmeniniais laiptais Lietuvoje. Girnikų šventkalnis (Šikšto kalnas) yra aukščiausia kalnas Šiaulių rajone. Jis iškilęs 183,4 m virš jūros lygio, o papėdę ir viršūnę skiria 50 metrų.Nuo kalno galima pasidairyti po vaizdingas Girnikų apylinkes, išvysti Šatriją, Šiaulius, Kuršėnus, Kurtuvėnus. Šiaurinėje kalno papėdėje tyvuliuoja Bulėnų ežeras, pietinėje driekiasi Ventos–Dubysos perkasas. Šiauriniame kalno šlaite I-ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės. Ši kalva buvo strategiškai labai svarbi abiejų pasaulinių karų metu.

Girnikų Šventkalnis.Ant Girnikų šventkalnio, buvusio trijų baltų genčių: žemaičių, kuršių ir žiemgalių sandūroje, kasmet rugsėjo 22-ąją, minint 1236 metų Saulės mūšį, uždegama Baltų vienybės ugnis. Vyksta laužų sąšauka su kitais Lietuvos piliakalniais. Ant Girnikų šventkalnio net ir sovietmečiu būdavo rengiamos gegužinės, švenčiama Rasos šventė.

9,7km Sankryža. Nuo kalno leidžiamės pro karių kapines ir sukame kiek dešiniau. 700m einame lauko keliu palei medžių januolyna. Tuomet kelias suka dar kartą dešiniau ir už 500m išeiname į ta patį žvyrkelį nuo kurio nusukome ties automobilių stovėjimo aikštele. Sukame kairėn ir keliaujame toliau.

11,3km Sankryža. Iki sekančios didesnės sankryžos keliam vaizdingu vingiuotu žvyrkeliu. Pusiaukelėje sutinkame Pociškės pušį. Girnikų ir Pociškės kaimus skyręs senas, neįprastos išvaizdos medis visuomet traukė vietos gyventojų dėmesį. Jiems neaukšta, stora ir plačiai išsišakojusi pušis. atrodė visai nepanaši į kitus šios rūšies medžius. Išvaizdos skirtumai atsirado todėl, kad Pociškės pušis išaugusi atviroje vietovėje, kur niekas neužstoja saulės. Miške medžiams tenka varžytis dėl šviesos bei žemės, todėl pušys ten būna aukštos ir plonos.

12,5km Sankryža. Priėję dviejų didesnių kelių sankirtą, laikomės tos pačios krypties, kertame kelią ir einame tiesiai. Įžengiame į smėlėtą kelią apaugusį jaunomis pušaitėmis. Kelelio pabaigoje vėl prieiname T formos sankirtą ir sukame dešinėn. 15,4km Sankryža. Priėję sankryžą sukame dešinėn ir 600m einame asfaltuotu keliu. Atkarpa reikalaujanti didesnio atsargumo. 13,3km Pakelės kryžius. Vos už 800m prieiname kelio išsišakojimą, ties kuriuo stovi pakelės kryžius. Renkamės kelią einantį kairiau. Kelias tęsiasi apie 2km plačiu žvyrkeliu iki sankryžos ties kolektyviniais sodais.

15,4km Sankryža. Priėję sankryžą sukame dešinėn ir 600m einame asfaltuotu keliu. Atkarpa reikalaujanti didesnio atsargumo.

16,0km Sankryža. Prieiname didesnę sankryžą ties kolektyviniais sodais. Dešinėje pusėje stovi maršrutinių autobusų stotelė. Aplinkui matome atskirus sodų bendrijų pavadinimus ir įvažiavimus . Sukame kairėn ir einame 100m iki Tuopų gatvės ir sukame dešinėn. Dešinėje kelio pusėje matome sodininkų sklypus, o kairėje palei tvorą pasėlių laukai.

16,3km Sankryža. Už 200m sukame kairėn. Pasėlių laukas lieka kairėje, dešinėje pusėje matome auginamas avietes, jauną beržynėlį ir kiek tolėliau šilauogių lauką.

16,7km Sankryža.Baigiantis šilauogių laukui ties sodų bendrijos tvora sukame dešiniau. Kelias tęsiasi 200m iki miško.

17,1km Ties mišku sukame karėn, palei sodų bendrijos tvora ir paėję keletą metrų sukame į mišką. Kelias per mišką tęsiasi 300m. Reikia atidžiai sekti CL nuorodas.

17,2km Bubių piliakalnis Tik išėjus iš miško kairėje mes matome “Šiaulių jūrą”, tiesiai kelias mus veda į Bubius ir dešinėje stūkso XIII - XIVa kovas menantis Bubių piliakalnis. Šiaurinėje šlaito pusėje Dubysos ištakos. Pietinėje, miško pakraštyje Holokausto aukų atminimo vieta.
Bubių piliakalnis. XIII amžiuje čia stovėjo viena stipriausių Šiaulių žemės pilių, kuri turėjo svarbią reikšmę kovose su kryžiuočiais. Tai vokiečių kronikose ne kartą minima Dubysos pilis (vok. Dobitzen). Pilies būta medinės, apjuostos akmenimis sutvirtinta 5–6 metrų aukščio statinių rąstų siena. Manoma, kad pilies įgulą galėjo sudaryti 50–70 ginkluotų vyrų. 1236 metų vasarą Dubysos pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. Atkaklus pilies įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams pavyti ir galutinai sumušti priešus prie Mūšos upės. 1348 m. Dubysos pilį sudegino didelės Ordino kariuomenės pajėgos. Pilis greitai buvo atstatyta, tačiau per 1358 metų antpuolį vėl sudegė. Livonijos kronikose rašoma, kad per šį pilies šturmą žuvo šimtas jos gynėjų ir du Ordino broliai.
Bubiuose yra išlikęs grafų Zubovų dvaras, kuriame dabar veikia viešbutis ir restoranas. Taip pat dar keletas dvaro pastatų, kuriuose teikiamos spa paslaugos, restauruota spirito varykla/alaus bravoras. Taip pat miestelyje yra maisto prekių parduotuvė.
18,3km Sankryža. Nuo Bubių piliakalnio einame 100m lauko keliuku ir išeiname į Piliakalnio gatvę ir toliau einame iki Šilojų g. ir sukame kairėn. Kelias eina tęsiasi dar 500m miestelio šaligatviu iki sankryžos kur pagrindinis kelias veda dešinėn. Saugodamiesi automobilių kertame kelią ir asfaltuotu dviračių taku kuris veda dešinėn keliaujame toliau.
19,3km Sankryža. Nuėjus lygiai 1km sankryžoje stulpelio ženklas rodo sukti kairėn tiesų platų žvyrkelį.

22,5km Sankryža. Nuėję kiek daugiau nei 3km prieiname gan judrų asfaltuotą kelią. Imdamiesi visų atsargumo priemonių kertame kelią ir sukame dešinėn, toliau keliaujame asfaltuotu dviračių/pėščiūju taku.

24km Aukštelkės bažnyčia. Atkeliavom prie Aukštelkės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Dėl kiek neįprastos bažnyčios architektūros ir išlikusių kriptų, tikrai verta ją aplankyti.

Šalia bažnyčios yra degalinė “Viada” kur galima įsigyti maisto ir vandens. Taip pat viešbutis/restoranas “Panorama”.“Panorama”

Ties bažnyčia kertame kelią Šiauliai - Kelmė. Šioje kelio pusėje taip yra maisto prekių parduotuvė bei kavinė “Link Šiaulių” garsėjanti vienais skaniausiais cepelinais Lietuvoje. Kirtus kelią A12 Šiauliai - Kelmė. Lieka geri 3km asfaltuotu pėščiųjų/dviračiu taku iki Šiaulių.