Pernakvojus Ruslių sodybos patogiose lovose, sušveitus piligrimiškus pusryčius, Camino Lituano žygeiviai leidosi kelionėn. Saulutei šviečiant, gervėms klykiant keliauname vieškeliu link Lygumų miestelio. Paėjus keletą kilometrų supranti kodėl miestelis į kurį žygiuojame pavadintas Lygumai. Čia nėra net mažiausios kalvelės, vien lygumos su geltonais rapsais.

Žygeivių akį patraukė Bitaičių kaime stovinti neįprasta medinė tvora ir vartai su metalinėmis aprūdijusiomis žemėsūkio padargų detalėmis. Tai Leono Šulco sodyba. Menininkas įsikūręs ant Kruojos tvenkinio kranto, kartu su žmona lipdo keramikos dirbinius. Inkilai, varnai, žuvys – dažni Leono kūrybos motyvai. Jo rankomis nulipdytas ir dviejų metrų aukščio arbatinukas. L. Šulcas yra surinkęs sendaikčių kolekciją.

Po 2km. pasiekėm Lygumų miestelį. Tik kirtus Kruojos upę, iš tolo išdidžiai mus pasitinka geltonų plytų Lygumų švč. Trejybės bažnyčia. Pastatyta ji 1914m. klebono Rubkos iniciatyva ir parapijiečių lėšomis. Vietinių gyventojų pasakojama, kad statant šią bažnyčią visi miestelėnai kaupė kiaušinių lukštus, kuriuos įmaišė į tuometinį jungiamąjį mišinį, vietoje cemento.

Šiame miestelyje galite dar aplankyti netoli bažnyčios esančią akmeninę kapinių koplyčią. Koplyčia yra įtraukta į LR kultūros registrą. Įdomu paminėti, kad šiose kapinėse rasite didingą Kirnų giminės kriptą, knygnešio bei šaulių kapus.

Ištroškusieji ir jau spėję praalkti, miestelyje ras parduotuvėlę, o kas nepanorės į ją užsukti, gali apžiūrėti centrinėje aikštėje esantį paminklą Vytautui Didžiajam. Svarbu paminėti, kad paminklas buvo pastatytas 1930 metais ir per stebuklą sovietmečio laikais nesunaikintas.

Tie keliautojai, kurie domisi ne tik katalikiškomis bažnyčiomis, gali pasižvalgyti po Pakruojo gatvėje stūksančius senus žydų statinius, viename iš jų buvo kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. Žygeiviams buvo atrakintos pastato durys ir galėjome pakliūti vidun. Šalimais pastebėsite dviejų aukštų, raudonų plytų senutę sinagogą. Deja, bet dabar išlikę tik jos apgriuvusios sienos. Istorija byloja, kad sinagogos visada buvo statomos šalia upės, o už upės būdavo žydų kapinės. Taigi, žydų religijoje upė skirdavo gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius.
Kad ir kaip būtų įdomu Lygumų miestelyje, turime judėti toliau. Taigi, Juknaičių gatvė mus išveda iš miestelio.

Vėl vieškelis, vėl lygūs, žali ir geltoni Lietuvos laukai, link Juknaičių, toliau Viliūnaičių, Paliečių gyvenviečių. Jei esate susižavėję Lietuvos senaisiais vėjo malūnai, užsukite į Aleknaičius (Viliūnaičiuose teks išsukti iš Camino Lituano sužymėto kelio 2km.). Čia stūkso vėjo malūnas. Kūgio formos su aštuoniakampe kepure, pastatytas dar XIX a. Malti jis nustojo 1969 m.

Bet sugrįžkite atgal į Camino Lituano kelią ir keliaukime link Paliečių kaimo. Šiame kaime žygeiviai netikėtai sutiko draugišką, mielai bendraujančią Sigutėnų bendruomenės narę, kuri leido pailsinti kojas savo kieme. Iki Sigutėnų belikę vos 4km. kelio. Jau ištolo pastebime aštuoniakampį vėjo malūną, pastatytą XX amžiuje. Kaip supratome, seniai jis nėra matęs grūdų, bet dabar jo pašonėje prieglobstį surado Sigutėnų bendruomenės namai. O čia žygeivių laukė staigmena. Sigutėnų bendruomenė sutiko mus su gyva muzika ir pačių paruoštais kultūrinio paveldo virtiniais. Tokių virtinių žygeiviai dar nebuvo nei matę, nei ragavę, o jų receptas žinomas tik Sigutėnų šeimininkėms. Jie susikūrė 2005 metais. Patys pasistatė bendruomenės namelį. Įdomu tai, kad jų būstine tapo senovinė klėtis, atgabenta iš už 40 km nuo Sigutėnų esančio vienkiemio. Šiandien bendruomenės namai tapo traukos centru ir jauniems, ir seniems, ir pro šalį keliaujantiems svečiams.

Ir pagaliau Pakruojis! Pakruojis mus pasitinka su dideliu tvenkiniu, kurį suformuoja užtvenkta upė Kruoja. Keista, bet šitas tvenkinys su bangom primena jūrą. Akmeniniame parkelyje ištiesiame trumpam dulkinas kojas. Pakruojis tai Šiaulių apskrities miestelis, įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), kuriame buvo kuriamas vaidybinis filmas „Tadas Blinda“, atrestauruota medinė žydų sinagoga. Ar dar kur Europoje esate matę medinę sinagogą? Pakruojyje yra viena iš seniausių Europoje medinė žydų šventovė. Čia mus pasitinka guvi gidė ir mielai supažindina ne tik su šio pastato atkūrimu, bet primena Pakruojo žydų istoriją ir atskleidžia, kuo naudinga ši erdvė miesto bendruomenei. Šiai sinagogai jau daugiau kaip 200 metų. Vidaus sienas puošia atkurti, pagal surastą pavyzdį, mėlyni tapetai, lubos simbolizuoja rojų, o antrą aukštą puošia floros ir faunos motyvai. Piešiniai ant sienų simbolizuoja žydų patarlę-išmintį, kuri moko kaip reikia pradėti dieną. Jei įdomu ką reiškia tigras, erelis, elnias ir liūtas, nukeliauk į Pakruojį ir užsuk į šią šventovę☺. Kad ir kaip būtų įdomu, turime judėti. O visai čia pat, šventovės pašonėje, įsikūręs 14 ha. miesto parkas. Tai upės slėnyje įkurta renginių bei poilsio vieta, papuošta medžio skulptūromis. Senąją ir naująją miesto dalis jungia trys kabantieji pėsčiųjų lieptai, per kuriuos smagu pereiti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Saulė vakarop, o Camino Lituano komanda jau pavargusi, tad trumpomis, siauromis gatvelėmis suka link svečių namų KRUOJA, ieškotis nakvynės. Noriu dar paminėti, kad Pakruojyje yra alaus darykla „Davra“ su firmine parduotuve, jei kartais norėtųsi greičiau atgauti jėgas ☺.

Gero kelio ir Jums!