Telšiai → Pakapiai



Apie etapą

Kelionės atstumas: 17.3 km.

Kelionės pėsčiomis trukmė: 4.5 val.

Punktai: Telšiai Rainiai Pakapiai


Piligrimų nakvynių informacija


 
 


Etapo aprašymas

Telšius

drąsiai galėtume pavadinti lietuviškąją Roma. Tai miestas, pastatytas ant septynių kalvų, jame gausu skulptūrų bei meno dirbinių po atviru dangumi, čia yra įsikūrusi kunigų seminarija ir vyskupijos centras. Tačiau Žemaitijos sostine tituluojami Telšiai įdomūs ir savo išskirtine istorija bei simboliais, su kuriais susipažinti galima tiesiog vaikštinėjant po miestą.

Ekskursiją po Telšius siūlome pradėti nuo Šv. Antano Paduviečio katedros, Katedros pašonėje glaudžiasi kas valandą skambantis mažasis karilionas. Gaudžiant varpų muzikai stovime priešais sunkias metaliniais bareljefais papuoštas katedros duris. Jose pavaizduota Žemaitijos krikšto ir kultūros istorija, žemaičiai buvo paskutinė krikštą priėmusi Europos tauta. Žvilgsniui kylant į viršų duryse matome pavaizduotą ir legendinį Varnių vyskupą Motiejų Valančių bei daugybę kitų Žemaitijos istoriją lėmusių žmonių bei įvykių atvaizdų.

Telšių katedra buvo pastatyta 1794 m., tai vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus pavyzdys. Tik įėjus į pastato vidų antrajame jo aukšte matome šv. Antano Paduviečio paveikslą. Paveikslas laikomas stebuklingu, o jo metaliniai aptaisai yra padaryti iš išlydytų votų metalo. Išskirtinis katedros architektūrinis sprendimas – visą antrąjį aukštą juosiantis balkonas.

Leidžiantis nuo kalno sutinkame mešką, kuri ant savo kupros neša tris berniukus ir du meškiukus. Anksčiau tikėta, kad meška, kaip ir Romos simbolis vilkė, padėdavo išmaitinti vaikus. Meškomis, lokiais ir meškučiais išpuoštas visas miestas, įvairių skulptūrų bei puošybos elementų su šiuo žvėrimi mieste suskaičiuojama apie 50.

Žygiuojant toliau pašlaitėje matome mūrinę sieną su vario plokštėmis ir skulptūromis. Tai Didžioji Žemaičių siena, pasakojanti svarbiausius šio krašto istorinius įvykius.

Telšių turgaus aikštėje piligrimai galės pasipildyti vandens atsargas. Tiesiai iš meškos nasrų tekantis šulinio vanduo atgaivins ir suteiks stiprybės. O kad „tas vonduo yr gerams“ supras ir bet kuris svetimšalis, nes užrašas yra išverstas į visas Europos kalbas. Eidami per aikštę nepamirškite paglostyti Lietuvos skaliko. Tai skulptūra, skirta vienintelei lietuviškai šunų veislei. Atidžiai pasidairę aikštėje rasite ir vienintelį pasaulyje Žemaitijos gaublį. Šalia esančiame turizmo informacijos centre galėsite įsigyti suvenyrų su žemaitiška atributika.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (mažoji) bažnyčia ‒ pirmoji Telšių miesto katalikų bažnyčia, ji buvo pastatyta 1536 m. Lenkijos karaliaus ir LDK Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo įsakymu. Deja, iš pirmosios bažnyčios būties mus pasiekė tik 1619 m. nulietas bažnyčios varpas, kuris saugomas Telšių katedros bokšte. Senoji bažnyčia buvo sudegusi, atstatyta ir vėl sugriauta. Esamą pastatą atnaujinti 2012 m. ryžosi parapijos klebonas Juozas Šiurys. Ant Vilniaus kalvos stovinti šventovė graži ir jauki, o nuo šalia jos esančios apžvalgos aikštelės atsiveria plati Telšių panorama.


Keliaujant Masčio ežero pakrante akis glosto miesto ir vandens peizažas. Telšių viduryje esantis ežeras užburia savo ramybe ir gražiai sutvarkytomis krantinėmis, o aplink jį esantys pasivaikščiojimo takai, suoliukai, tilteliai taip ir kviečia pasilikti čia ilgėliau. Beje, ant kai kurių tiltelių galima atrasti skirtingų nuotaikų meškų skulptūrėles, o krantinėje iš miesto centro pusės – 900 vietų amfiteatrą.

Paėjus keletą kilometrų dviračių ir pėsčiųjų taku prieiname Rainių miškelį, kur 1941 m. įvyko kraupios žudynės. Čia Raudonoji armija sadistiškai nužudė 76 Telšių kalėjimo kalinius: mokytojus, mokinius, ūkininkus, amatininkus, tarnautojus. Dabar šioje vietoje pastatytas akmeninis kryžius.

Visai netoli nuo Rainių miškelio stovi Rainių žudynėms atminti skirta Kančios koplyčią. Ji buvo pastatyta 1991 m., minint 50-ąsias politinių kalinių nužudymo metines. Koplyčios lubas puošia dailininko A. Kmieliausko freskos su Rainių kankiniai. Tačiau apžiūrėti šią koplyčią galima tik iš anksto užsisakius ekskursiją Žemaičių muziejuje „Alka“.

Kitoje kelio pusėje nuo Rainių koplyčios yra paminklas holokausto aukoms atminti. Šioje vietoje 1941 m. liepos–rugpjūčio buvo nužudyta 1200‒1500 (duomenys nėra tikslūs) Telšių ir aplinkinių miestelių žydų. Viena šalia kitos dvi totalitarinių režimo nusikaltimo vietos.
Šiek tiek išsukus iš kelio galima aplankyti Stulpinų (Veidrodžių) koplyčią. Pasakojama, kad šioje vietoje stebuklingai praregėjęs aklasis. Koplyčioje prikabinta nemažai veidrodžių, kuriuos sunešė čia apsilankę tikintieji.


Pakapiuose

prieisite Sterblės (Garbės) kalnelį. Ant šio alkakalnio pagonybės laikais žemaičiai nešė aukas savo dievams. Moterys čia ateidavusios prašyti šeiminės laimės, vaikų ir lengvo gimdymo. Prijuostėje, kaip sterblėje, jos nešdavosi akmenis, kuriuos ant kalnelio ir palikdavo. Dabar ant kalnelio stovi maža koplytėlė, o šalia daugybę kryžių.

Netoliese yra parkas, pro jį teka Gervainio upelis ir stūkso Baro kalnas. Ant jo nuo seno vaidilutės kūrendavo ugnį, vykdavo vestuvės ir vakaronės. Gražinos sodybos šeimininkai Gražina ir jos sūnus Mantas noriai dalijasi legendomis ir šių apylinkių istorijomis.

Po keliolikos kilometrų ir daug įspūdžių keliaujant per Žemaitiją, piligrimų laukia nakvynė Gražinos sodyboje. Čia galima apsistoti ir paragauti žemaitiškų patiekalų. Nakvynę ir maistą patartina rezervuoti iš anksto. Jaukiai sutvarkyta sodyba su tvenkiniu ir rekreaciniu parku puiki vieta ilgesniam ar trumpesniam poilsiui. Tvenkinyje galima išsimaudyti.


Nuotraukos


  • Telšių panorama
  • Rainių koplyčia
  • Telšių katedra
  • Telšių simbolis
  • Gražinos sodyba
 
 

© 2017-2021 Camino Lituano. All Rights Reserved.