Pailsėję Varnių regioninio parko Gamtos mokykloje tęsiame „Camino Lituano“ kelionę Žemaitijos žemėse.

Praeidami degalinę nepraleiskite galimybės pasipildyti vandens ir užkandžių atsargas ‒ šios dienos etape daugiau parduotuvėlių nebus.

Pirmas atokvėpio kampelis ‒ poilsiavietė Lūksto ežero pakrantėje. Lūkstas ‒ Žemaitijos ežeras, išmetantis gintaro.

Žingsniuodami toliau, praeisite paminklą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti. Jis pastatytas 1928 m. mokytojo Petro Valiaus iniciatyva.

Nuo Varnių nužingsniavus apie 16 km kelią jums pastos Medvėgalio kalnas ‒ kiekvieno piligrimo ar žygeivio garbės reikalas užkopti į aukščiausią Žemaičių aukštumos kalvą ir pasidairyti po apylinkes, menančias senus laikus. Kadaise čia stovėjo pilis, ant Alkos kalno buvo aukojamos aukos seniesiems dievams, o nuo priešų pasprukti buvo galima einant kūlgrinda. Kalnas apipintas įvairiais padavimais ir legendomis. Vienas iš jų byloja, kad Medvėgalio vardas atsiradęs po to, kai pilyje apsuptus gynėjus išgelbėjo dvi narsios mergelės ištarusios „Mudvi galiva“, nes žinojusios kelią per kūlgrindą. Perėję į kitą kelio pusę atsiduriame Alkos kalno papėdėje. Padavimai byloja, kad čia buvęs šventas miškas, o vaidilutės kūrenusios šventąją ugnį.

Apžiūrėję Medvėgalio archeologinį kompleksą patraukiame į Karūžiškės dvarą, kur kadaise gyveno Alfonsas Jurskis ‒ radiotechnikos pradininkas Lietuvoje, Kauno radijo stoties viršininkas (dabar A. Jurskis ilsisi Medvėgalio kalno papėdėje, Karūžiškių dvaro kapinaitėse). Iš už Atlanto grįžusi A. Jurskio duktė Snieguolė Jurskytė-Akstinienė su savo vyru Domu atstatė tėviškę ir dvaro svirne įrengė keletą ekspozicijų.

Toliau kelias veda Gojaus skroblyno linkui. Per skroblų mišką eina didžiulės griovos, suformuotos ledynmečio vandenų.

Nuėjus nemažai kilometrų, galima ir laumių sutikti... Pasakojama, kad jos gyvena po Laumėkalniu, tad išlindę iš skroblyno nepraraskite budrumo.

Štai ir Bilionių piliakalnis ‒ galima sakyti, šios dienos etapas jau įveiktas! Bilionys, vietinių gyventojų kartais vadinami Pilionimis, siejami su legendiniais Pilėnais. Dar I‒II tūkst. laikus menantis piliakalnis vadinamas Švedklaniu bei Šventkalniu. Puiki vieta palydėti ar pasitikti saulę.