O jeigu ir būsi toli nukeliavęs, Žadeikiai - dalelė gyvenimo tavo. V. Šveikauskienė
___________________________________________
Diena, kai stebėsime persipinymą tarp gilios praeities ir paskutinio šimtmečio istoriją. Pasižiūrėkime kur nusikirto šaknys…
Šios dienos etapas istorinėmis vietovėmis kurios aprašytos kryžiuočių kelių kronikuose į Medininkus. Maršrutą nebus sunku įveikti. Maisto visai dienai galima nusipirkti Žadeikių parduotuvėje, vakarienei Šilalėje.Ilgoji kelio dalis – žvyruotas lauko kelias, šiek tiek reikės paėjėti natūraliu gamtos keliu ir asfaltu. Jei pasitaikytų saulėta diena – didžiąją dalį kelio eisite mišku, bus galima atsigaivinti pavėsyje. Eidami praeisite pro Kuliškius, Ąžuolijos viensėdį, Pravinėlių pelkę, Capiškius kelias į Geniotą, Klabų Liepyną, Klabų kapinyną (Stirbkalnį), Klabų durpyną, Kadžyga, Leviškiai, Gūbriai.
370 658 28460 Šilalės g. 3, Žadeikiai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
5 15 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Plačiau
|
Administratorė 370 600 00074 J. Basanavičiaus g. 3, Šilalė |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
45 20 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Plačiau
|
0,5 km Žadeikių (Šventų) mokykla. 1921 metais buvusiame dvaro pastate įkurta Šventų pradžios mokykla. Pamokos vyko lietuvių kalba. 1926 metais apsilankęs inspektorius nustato, *mokyklos pastatas senas…kapitalinį remontą daryti nėra prasmės, lėšų švaistymas. Geistina statyti naujas mokyklai namas.* Bendromis pastangomis, vieni aplinkiniai gyventojai rėmė pinigais, kiti darbu, valstybė skyrė lėšų ir 1934 pradėta ir 1935 baigta statyti tipinė nauja erdvi dviejų komplektų mokykla. Šventų mokyklos pavadinimas erzino tuometinę valdžia ir 1979.04.11 pakeistas į Žadeikių pradžios mokyklą. 1987 metais išsiplėtus Žadeikių gyvenvietei vietoje senosios mokyklos dvaro pastato pradėta ir 1989 metais gruodžio mėnesį atidaryta Žadeikių pagrindinė mokykla. Savo veikla ji tesė iki 2018.06.15 išleisdama 29 laidą abiturientų.
2,0 km Kuliškiai. Aplankę Žadeikių mokyklą S.Rimkaus, Šventų, Budalinės ir Taikos gatvėmis pasieksime Kuliškius. Posūkyje į kairę matome kryžių ir kelią į Ąžuoliją. Kūliškių pavadinimas byloja jog tai akmenuota vieta, juk žemaitiškai akmuo kūliu vadinamas. Bendrinėje kalboje mes gerai žinome žodį kūlgrinda. Kūlis yra naujesnis kuršių palikimas vietoje žemaitiško žodžio stabis - akmuo.
2,4 km Ąžuolijos viensėdis Paėję kelis šimtus metrų nuo kryžiaus tiesiai, posūkyje ties kelio posūkiu į kairę matome tvartelį su raižiniais ir seną pastatėlį dabar naudojamą kaip gyvenamą namelį, o viensėdyje naudotą kaip klėtį.
Kryžiai sodyboms atminti. Ar dar pamenate, kad Žadeikiai*Šventai* suformuoti išparceliuojant dvarą ir suformuojant sklypus. Taigi nemažai viensėdžių aplink buvo sukurta tuo metu. Kadangi žmonės kurėsi naujai suformuotuose sklypuose atkeliavo nemažai naujovių. Žmonės byloja, kad šiame vienkiemyje buvo įrengtas vienas pirmųjų vandentiekių į gražius namus. Galime tik įsivaizduoti kaip turėjo atrodyti namas jei raižiniais yra papuoštas tvartas.
Kaip nutiko, kad iš grožio liko tik kas dabar, praėjus vos šimtui metų. Atsakymas slypi istorijoje karas, okupacijos, trėmimai, nacionalizavimas, kolūkiai, iškeldinimai, melioracijos…
2,70 km Pravieniškių pelkė. Tęsdami kelionę keliu ateisime iki kelio atsišakojimo. Atsišakojantis Kelias per žvyro karjerą veda link Pravieniškių arba vietinių vadinamos Pravinėlių pelkės.
Pravieviškių Pravinėlių pelkė. Legenda byloje ties pelke einančiu keliu buvus smukle, velykų dieną girtuokliai apie smuklę surengę procesijos eintynes tai užrustino dievą trenkęs perkūnas ir visi pijokai su smukle nugarmėję pelkėn. Yra sakoma kad ir dabar per Šv. Velykas dar girdėti dejuojant pravinėlius (nusikaltusius). Iš pelkės išteka upelis Geniotalis.
3,6 km Kryžiai sodyboms atminti. Tęsdami žygį keliu pagal ženklus ir pakilę į kalnelį laukuose pastebėsime stovinčius gan didelius kryžius. Tai ne buvusių kapų kryžiai, taip žmonės sumanė atgavus nepriklausomybę pagerbti tėvų įdėtą darbą.
Kryžiai sodyboms atminti. Kryžiai ir kur nekur išlikę alyvų arba gyvatrovių krūmai žymi čia buvusius iki melioracijos viensėdžius.
Koplytstulpis
Capiškiai. Keliaudami tiesaisi keliu atsidūriame sankryžoje. Rodyklės rodo Camino Lituano kelią einat į kairę, o po dešinę ranka esanti vietovė nešioja Capiškių pavadinimą.
Capiškiai, Geniotas Capiškiai keistas sakytume pavadinimas ir tiek, tačiau jis turi prasmę tikriausiai yra tekė girdėti žodį tekys ir pavardę Capas taip tarmiškai vadinamas avinas ir ožys. Taigi Capiškiai virstų Ožiškiais, turint omenyje kad šalia yra žzyro karjeras imi suprasti, kad žemes derlingumu greičiausiai nepasižymėjo ir buvo tinkamos ožkoms ganyti Nuo sankryžos už 2km yra wegenberecht minimas Geniotas.
5,5 km Klabų liepynas.Pasukus sankryžoje toliau keliausime tiesiai vieškelių pievų ir laukų apsuptyje. Paėję 1.0km pasieksime kelio atsišakojimą siulome užsukti į Klabų liepyną, atsipūsti.
*Jei oras nelietingas, nes yra dalis kelio per pievas, kurios gali būti įmirkusios, galima sutrumpinti kelią 4km išvengiant ėjimo asfaltu. Tam išėjus iš liepyno sukame kairėn ir eidami keliu tiesiai per pievas ateiname iki Bokštų-Klabų durpyno kampo, kur teka melioruotas upelis Vėžus, po kaire ranka yra matomas medžiotojų bokštelis ir yra lieptelis pereiti į kitą Vėžaus pusę. Perėję Vėžų sukame kairėn ir eidami palei kanalą iki kanalo posukio kairėn 90laipsniu, kairėn mes nesukame, o einame tiesiai išeidami į T formos kelių sankryžą, kuri nužimėta Camino Lituano kelrodėmis tesiame kelio į Šilalę.
Jei turima avalynė šio pasirinkimo neleidžia, Išėję iš Liepyno sukame dešinėn ir keliaujame pagal nuorodas.
Klabų liepynas. Šis pavadinimas yra žinomas tarp jaunesnių žmonių, vyresni šią vietą žino kaip klabų pradžios mokyklą. Klabų kaimas buvo panaikintas melioracijos, perkeliant viensėdžių gyventojus į Žadeikių gyvenvietę. Šilalės rajono Klabų kaime yra gimęs dailininkas, vitražistas Liudvikas Pocius.
7,3 km Klabų kapinynas, Stirbkalnis. Keliaujame smėlio žvyro keliu iki sankryžos su asfaltu ir sukame dešinėn paėję 350m kairėje matome žvyro keliuką vedanti link Klabų kapinyno ir Alkupio kaimo.
Posukis į Bokštus. Kelionę tęsiame asfalto keliu iki posūkio į Bokštus į dešinę.
Posūkis į Bokštus. Yra pakilime ir kairėje pusėje matosi vėjo jėgainių parkas bei autostrada.
12,75 km Kadžyga nuo asfalto nusukame dešinėn ir žvyro keliu žygiuojame iki sankirtos su keliu iš kairės,
esame Kadžygoje. Camino Lituano maršrutas suka į kairę.
Į šią sankryžą ateiname trumpindami maršrutą per pievas iš Klabų Liepyno.
15,8 km Leviškiai Kadžygoje sankryžoje pasukę į kairę eidami žvirkeliu laukų ir miško apsuptyje. Besibaigiant miško masyvui turime keliuką iš kairės ir kelias kyla į kalnelį. Pakilus į kalnelį turime keliuką iš dešinės vedanti į Leviškius.
Leviškių piliakalnis yra adinamas Lėviškių pilike ar Pilale. Nedidelis ankstyvas apardytas piliakalniukas mažai pakitusioje aplinkoje, įrengtas atskiroje kalvoje Lyties dešiniajame krante, netoli santakos su Lokysta.
16,5 km Gūbriai, Užlankiai nuo nusukimo į Leviškius kelias leidžiasi į Lokystos slėnį, kur perėję tiltą ir užkilę į kalnelį iš kairės pusės turime keliuką į Gubrius. 1km nuo sankryžos yra rezistentų Kentrų sodyba.
Kentrų sodyba. Oficialiai A. Kentros gimimo vieta nurodomas Gūbrių kaimas. Tačiau Kentrų sodyba yra keturių kaimų – Derkintų, Nevočių, Gūbrių ir Leviškių paribiuose. Derkintiškiai tas kelias paribio sodybas (taipogi ir Kentrų) priskirdavo Užlankio kaimui. Derkintus ir Gūbrius skyrė beveik 100 ha pelkėta teritorija – Lankos (dabar nusausintos). Užlankio kaimas buvo Lankų vakarinėje pusėje. Knygoje „Vlado Statkevičiaus surinkti Šilalės krašto vietovardžiai“ (2020 m.) Užlankio kaimas įrašytas kaip dalis Derkintų kaimo. Bet sovietmečiu tos kelios Užlankio sodybos atsidūrė Gūbrių kaimo sudėtyje ir tokio pavadinimo kaimo Šilalės rajono žemėlapiuose neberasite.
18,2 km Dirkintai keliaudami Palokysčio gatve ir perėje Traukšlio upelį atsidursime Dirkintuose
19,8 km Šilalės bažnyčia. Tęsdami kelionę Palokysčio gatve per Dirkintus pasieksime Vytauto Didžiojo gatvę Šilalėje. Paėjus 600 metrų Vytauto Didžiojo gatve, dešinėje pusėje pasiekėme Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Šilalės bažnyčią.
Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia pastatyta 1909 metais. Jai parinkta itin tinkama vieta, šventovės pagrindinis fasadas orientuotas į senąjį miesto centrą. Neogotikinio stiliaus bažnyčią projektavo lenkų architektas Juozapas P. Dzekonskis. Pagrindiniame fasade kyla didelis bokštas (apie 60 m), o kampuose – maži bokšteliai. Bažnyčia yra trinavė. Kiekvienoje navoje yra vertingi mediniai altoriai. Šoninėse navose atsiveria nišos. Vienoje jų yra rečiau randama kryžiaus kompozicija su aukštyn pakeltomis Nukryžiuotojo rankomis, o kitoje –Liurdo Švč. Mergelės Marijos statula. Bažnyčią taip pat puošia apie dvi dešimtis vertingų XVIII–XIX a. medinių skulptūrų. Langus puošia vertingi vitražai, vaizduojantys Viešpaties, Švč. M. Marijos ir šventųjų gyvenimus. Vitražai paskelbti dailės paminklais. Bažnyčios vargonai, įrengti 1912 m. žymaus Karaliaučiaus meistro Bruno Gebelio firmos, yra romantinio stiliaus. Bažnyčia pašventinta Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus 1919 metais.eikiai susikūrė išparceli.