Panemunis → Žiobiškis



Apie etapą

Kelionės atstumas: 20,3 km.

Kelionės pėsčiomis trukmė: 5 val.

Punktai: Panemunis Konstantinava Žiobiškis

Diena, kai pamatysite lietuviškąjį Černobylį... svarbu laikytis civilinės saugos.
____________________________________________

Nusiprausę Panemunio šaltinyje ir atsigėrę stebuklingo vandens, pakeliui prieisite milžinišką Panemunio Angelo skulptūrą, kuri iškilusi Plunksnočių miško pakrašty, šiose pelkėje sumestiems, nukankintiems Lietuvos partizanams atminti. Tai pirmasis toks paminklas Lietuvoje iš Panemunio kilusio profesoriaus Danieliaus Gužo rūpesčiu pastatytas dar 2003m. Tuoj už Angelo posūkis, kur mėlynas kelio ženklas „Konstantinava 4 km“, nukreips į dešinę, į nuobodoką tiesų žvyrkelį...
Konclageris, Vaiduoklių kaimas, Zombių miestas, Lietuviškoji Pripetė ar, netgi, Černobylis – tokių epitetų pastaraisiais metais sulaukia Konstantinava ir, regis, pilnai pagrindžia jai lipdomus pavadinimus: spengianti tyla, kurią sudrumsčia retsykiais pro išdaužytus penkiaaukščių bendrabučių langus švilpaujantis vėjas, daugybė šukių po kojomis, pastatų viduje ir ant stogų augantys berželiai, jau nieko nebestabdančios „stop“ juostų liekanos, ant sienų kratinys piešinių tapytų ir prieš daugybę metų, ir prieš kelis mėnesius, tušti alkoholinių gėrimų buteliai, cigarečių pakeliai, liudijantys apie neseniai čia buvojusius lankytojus – mistinis vaizdelis, atspindintis liūdną realybę ir kartu sukeliantis tiek įspūdžių...
Po buvusią žemės ūkio proftechninės mokyklos teritoriją, kaip ir po Černobilio Raudonąjį mišką, kuris „prisigėręs“ radiacijos, geriau nesišlaistyti, Kelias kaip tik eina profkės perimetru, saugiu atstumu. Iš tolo žvelgiant į juodas, tuščių pastatų langų akiduobes ir subjaurotus, erozijos nugairintus daugiaaukščių namų fasadų veidus, įspūdis daug gilesnis ir pilnesnis, o emocija žymiai paveikesnė į viską žvalgantis vertikaliai, nei vaikštinėjant po nesaugią profkės „Raudonojo miško“ teritoriją.
Toliau kelias nuveda gražuolio Skaistės ežero pakrante, pro skoningai įrengtą poilsiavietę, kur galima patogiai atsipūsti ir suvalgyti atsineštus priešpiečius. Retai važinėjamas, saugus žvyrkelis, toliau vingiuoja pro kelis gatvinius kaimus, aukštaitiškai vadintus ulyčiomis, pro Dumblio, Kurkliečių ežerus iki pat Žiobiškio.
Žiobiškis - bažnytkaimis 12 km į šiaurės vakarus nuo Rokiškio. Žiobiškio pavadinimas kilęs nuo vietinio dvarininko Mikalojaus Žabos pavardės. 1803 m. buvo pastatyta pirmoji Žiobiškio bažnyčia ir įsteigta Žiobiškio parapija. Tais pačiais metais Žiobiškis pavadintas miesteliu. 1911 m. pastatyta mūrinė, gotiško stiliaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Nuo 1911 iki 2009 metų Žiobiškyje veikė mokykla. Buvusios mokyklos pastate 2010 m. įkurta Rokiškio jaunimo centro turistinė bazė.


Piligrimų nakvynių informacija




Etapo aprašymas

0,0 km Šios dienos etapas nesudėtingas, tad jeigu vakar nespėjote apžiūrėti Panemunio, būtinai tai padarykite šiandien. Dvaras su gausybe išlikusių dvarvietės statinių, unikali, belaiptė bažnyčia, Šiaurės karo kovas menantis piliakalnis, stebuklingas šaltinėlis... vietiniai pastebėjo, kad apšiuręs, ligotas briedis bastęsis po apylinkes, tik pradėjęs lankytis prie šaltinio, tryškusio Panemunio piliakalnio papėdėje, pastebimai atkuto: išsilaižė žaizdas, kailis greitai atgavo blizgesį, net jam ragai suspindo sidabru. Šitie sidabruoti ragai labai parūpo ir vietos dvarininkui, kuris užsimanė sumedžioti briedį dėl išskirtinio medžioklės trofėjaus. Kaip tarė, taip ir padarė: patykojęs prie šaltinėlio nušovė gražuolį, sidabru spindinčiais ragais, bet netikėtai sulaukė brutalios kaimiečių reakcijos – sukilo žmonės prieš dvarininką dėl nužudyto briedžio. Baimindamasis dėl savo gyvasties ištisą savaitę slapstėsi miškuose, kol per tarpininkus su kaimiečiais rado kompromisą – pakabinti medžioklės trofėjų Panemunio bažnyčioj. Ir pasklido gandas po apylinkes apie stebuklingą šaltinėlį ir bažnyčioj kabančius sidabru spindinčius ragus. Žmonės pradėjo ne tik šeimomis, bet ištisais kaimais plaukti prie stebuklingo šaltinio, o per atlaidus susidarydavo milžiniška, kilometrinė bažnytinė procesija nuo šaltinėlio iki pat bažnyčios...

5,4 km Kadaise Konstantinavoje buvo dvaras, o pokariu 1959 m. jo statiniuose įkurta žemės ūkio profesinė mokykla, kurioje vienu metu mokėsi per 700 mokinių. Nuo pat ryto dirbtuvėse burzgė traktoriai, kombainai, lengvieji automobiliai. Iš valgyklos sklido gaminamo maisto kvapai, tarškėjo šaukštai. Klientų laukdavo kirpykla, vykdavo agitbrigadų pasirodymai, pučiamųjų orkestro koncertai, nuo aistringų šūksnių aidėdavo sporto salė. Vakarais – šokiai.
Toks gyvenimas čia virė ir miestelis klestėjo iki 2008 m., kai buvo nuspręsta uždaryti profesinę mokyklą. Viskas buvo palikta, tapo niekam nereikalinga, ėmė griūti, buvo išdaužyta, išlupta, išvogta… Niekdariai iš pastatų, atrodytų, išnešė viską, kas buvo vertingesnio, tačiau kai kur dar kabo lempos, mėtosi moteriški bateliai, įvairūs rūbai, tik keliuose kambariuose dar likę tvarkingos sienos bei grindų danga. Čia apsilankęs gali pamatyti, kokios mados, interjero detales anuomet vyravo. Kaip teigia keli likę vietiniai gyventojai: vagia ir dabar, nors jau seniai nebėra ko… Ne mūsų reikalas – yra šeimininkai, bet jie nuolat keičiasi... Dabar čia dažasvydžio entuziastų Rojus: duodasi jie buvusioj profkėj kožną sekmadienį...

4,7 km Baubliai, gatvinis kaimas šalia Dumblio ežero. Iš čia kilusi garsi tautodailininkė Monika Bičiūnienė, viena garsiausių tapytojų primityvisčių Lietuvoje. Ji vadinama lietuviškuoju Pirosmaniu. M. Bičiūnienės vardas įrašytas į „Pasaulio naiviojo meno enciklopediją“, kuri išleista Londone 1984 metais.

3,4 km Ties Šilagaliu kertam pagrindinį vieškelį Panemunis – Rokiškis ir nužingsniuojam senuoju Žiobiškio keliu laukais, miškais ir kloniais pro Žėkus link akmeninės Žiobiškio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, kurios aukštai virš medžių iškilęs bokštas niekaip neleistų pasiklysti...

6,8 km Graži Žiobiškio krašto gamta su ežerais, upeliais, jų slėniais bei spygliuočių miškais nuo seno viliojo poilsiautojus. Žiobiškis buvo tapęs vietinės reikšmės kurortu. Išlikęs ne vienas pasakojimas, kaip tarpukariu į Žiobiškį vasaroti atvažiuodavo žydai su šeimomis. Poilsiautojai apsigyvendavo arčiau pušyno buvusiuose namuose, netoli bažnyčios. Namų šeimininkai, tuo tarpu, persikraustydavo į klojimus, užleisdami kambarius poilsiautojams. Žiobiškiečiai su nekantrumu laukdavo žydų kiekvieną vasarą, nes jie ne tik nuomodavo jų namus ar kambarius, bet ir pirkdavo kiaušinius, pieną, sviestą, grietinėlę, daržoves. Kaimiečiams net nebereikėdavo važiuoti į Rokiškio turgų. Žydai mėgdavo vaikščioti po Žiobiškio pušyną, statydavosi čia pavėsines, sėdėdavo jose per dienos karščius, pasikabindavo hamakus, gulėdavo juose, degindavosi saulėje arba gražiai pasirėdę vaikščiodavo po pušyną, o vaikai tuo tarpu žaisdavo pušyne. Poilsiautojai būdavo labai tvarkingi, niekada nepalikdavo šiukšlių, vakarodavo ilgai ir bendraudavo daugiausiai tarpusavyje.



Nuotraukos


  • Panemunio dvaras
  • Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia
  • Panemunis. Kaimo sodyba „Bisturynė“
  • Panemunis. Angelas skirtas partizanams
  • Konstantinava
  • Žiobiškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
 
 

© 2017-2021 Camino Lituano. All Rights Reserved.