Apie Camino Lituano


Camino Lituano - kas tai?

Camino Lituano – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.

Kelias prasideda ties Latvijos ir Lietuvos siena Žagarėje, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su Camino Polaco piligrimų taku.

Camino Lituano suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus, jis sužymėtas tradicinėmis geltonomis rodyklėmis bei kriauklėmis. Visą kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės iki Seinų. Prie pagrindinio kelio prisijungia naujos atšakos, kurių dėka Camino Lituano kelią galima pasiekti iš kitų Lietuvos kampelių.

Etapų stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia nakvynės vietos, maitinimo įstaigos, yra kita reikalinga infrastruktūra.
Camino Lituano – ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje. Tai – gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietinės bendruomenės.

Keliu einantys piligrimai aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas.

Kelias sukurtas be jokių projektinių lėšų ar valstybės pagalbos: visus darbus atliko Camino Lituano bendruomenė ir savanoriai.

Šv. Jokūbo keliai Europoje

Camino Lituano kelias sukurtas ispaniškojo Camino Se Santiago kelio pagrindu. Išvertus iš ispanų kalbos, camino lituano reiškia kelią per Lietuvą arba lietuviškąjį kelią.

Labiausiai pasaulyje žinoma piligrimystės vieta – Santiago de Compostela miestas Ispanijoje, Šv.Jokūbo apaštalo kapas katedroje ir kelių tinklas, besidriekiantis per visą Ispaniją. Camino de Santiago kasmet eina šimtai tūkstančių piligrimų.

Tačiau Šv. Jokūbo keliai iki Ispanijos veda ir nuo kitų Europos valstybių, o jais į Santiago keliaudavo ir keliauja piligrimai iš visos Europos.

Kiekviena vakarų Europos šalis turi savo šv. Jokūbo kelius, turinčius savo pavadinimus tos šalies kalba: prancūzai – Chemin de Saint Jacques, vokiečiai – Jakobsweg, anglakalbiai – Saint James ways, belgai ir olandai – Jacobsroute ir t.t.

Šiuo metu piligriminiais keliais rūpinamasi tiek kiekvienoje šalyje individualiai, tiek ir visoje Europoje.

Kas yra piligrimas?

Piligrimas (lot. peregrinus – svetys, užsienietis) – tai keliautojas, pėsčiomis lankantis šventas vietas, susijusias su tikėjimu ir religija. Priežastys, dėl kurių žmonės leidžiasi į tokią kelionę, yra įvairios – religinės, dvasinės, asmeninės.

Krikščionių piligrimų lankomiausios vietos Europoje yra Jeruzalės, Romos, Santiago de Compostela miestai. Pastarąjį šimtmetį tokiomis vietomis tapo ir Lurdas Prancūzijoje bei Fatima Portugalijoje. Lietuvoje piligrimų dažniausiai lankomos vietos yra Šiluva, Aušros vartai Vilniuje, Kryžių kalnas, Pivašiūnių vienuolynas, Žemaičių Kalvarija ir kitos.

Naujaisiais laikais piligrimystės samprata pakito ir įgavo daugiau prasmių bei siekių. Tai ne tik dvasinė ir religinė piligrimystė, bet ir pasaulio, savęs pažinimas, kultūrinių ir gamtos objektų lankymas, bendravimas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose. Pasaulietiniai aspektai išplėtė religinės piligrimystės formą, atsirado religinio turizmo sąvoka.
Šiandien piligrimais gali tapti visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, religijos ar fizinio pasirengimo. Taip pat nėra svarbu, kokie yra piligrimystės motyvai ir siekiai. Pavyzdžiui, bet kuris keliautojas su kuprine, einantis pėsčiomis ar važiuojantis dviračiu Camino de Santiago keliu į Compostelos miestą ir turintis vietos municipaliteto išduotą piligrimo pasą – tai piligrimas.