Praeisime pro atminimo akmenį, skirtą pirmajam lietuviškų kalendorių leidėjui, tautos švietėjui, rašytojui ir vertėjui Laurynui Ivinskiui. Senosios Užvenčio žydų kapinės. Šiuo metu išlikę apie 260 rausvo ir pilko granito, betoninių antkapinių paminklų su įrašais hebrajų rašmenimis.

Užventis – nedidelis, bet svarbus Lietuvos kultūros istorijai miestelis. Eidami pro jį nepraleiskite progos apžiūrėti Užvenčio dvaro sodybą, kurioje gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius. Naujai restauruotame dvaro svirne įkurtas Užvenčio kraštotyros muziejus, jame galėsite sužinoti daugiau apie šią vietą ir ją kūrusius žmones.

Paskutinis oficialus Užvenčio dvaro savininkas – Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius. Dvaro sodyba jam priklausė 1909–1942 m., jo pastangomis buvo įkurtas klestintis pieninių galvijų ūkis, užsėta tabako plantacija, veikė malūnas, plytinė, lentpjūvė. Šiam iškiliam agronomui, ekonomistui ir visuomenės veikėjui atminti dvaro teritorijoje pastatytas paminklas.

O rašytojos Šatrijos Raganos atminimą saugo liepų alėja, ji minima apysakoje „Sename dvare“. Visą dvaro sodybą jos tėvai nuomojosi 1887–1898 m. Rašytoja čia gyveno iki 20 m. Tad neatsitiktinai ši vieta minima jos kūryboje. XIV a.

Turbūt nedaugeliui yra žinomas faktas, jog Šatrijos Ragana buvo ne tik rašytoja, pedagogė, bet ir profesionali bitininkė, bitininkystės mokslus baigusi Varšuvoje. Tad Užvenčio dvaro sodyboje esantis bitininko namelis buvo mėgstamiausia jos apsistojimo vieta vasaros metu.

Pagrindinis dvaro namas, kuriame gyveno Pečkauskų ir Smilgevičių šeimos, dabar yra privatizuotas kelių vietinių šeimų, todėl jo apžiūrėti iš vidaus galimybių nėra

Tačiau įvairias kultūrines veiklas buvusiame dvaro malūne dabar vykdo verslininkai Alvydas ir Milda Knyzeliai. Čia jie yra įsteigę svečių namus, organizuoja dailininkų plenerus. Sutvarkytame parke gausu skulptūrų, šalia jaukiai teka Venta.

Pasigrožėję puikiu parku ir gražiai sutvarkyta aplinka keliaujame link bažnyčios. Pakeliui praeisite net keturias maisto prekių parduotuves. Tad pasipildyti maisto atsargas ar atsigaivinti tikrai rasite kur.

Miestelio centre, ant kalno pamatysite medinę Šv. Marijos Magdalietės bažnyčią. Medinis pastatas yra lotyniško kryžiaus formos, turintis lietuvių liaudies architektūros ir baroko bruožų. Bažnyčios altoriuje matomas paveikslas, vaizduojantis Šv. Stanislovą prikeliantį žmogų iš numirusiųjų, interjeras dekoruotas senoviniais medžio raižiniais ir augalinių motyvų piešiniais.

Iš jaukaus ir daug istorijų slepiančio Užvenčio eisime 15 km atkarpą iki Vaiguvos. Didžioji dalis kelio drieksis žvyrkeliu, akyse prabėgs nedidelių miškelių, dirbamų laukų, vėjo malūnų vaizdai. Kelio pradžioje praeisite senus tvartus – šiltuoju metų laiku šalia jų ganosi buliai, į praeivius jie žiūri įtariai, bet yra aptverti ir pavojaus nekelia. Taip pat praeisite ir beveik išnykusį Daugėnų kaimą, jo gyventojams atminti šalikelėje yra pastatytas paminklas

Vaiguva pasitiks plačia, dailių, nedidukų namų gatve. Jos pabaigoje stūkso dar 1818 m. pastatyta medinė bažnyčia. Iš pirmo žvilgsnio tai liaudies architektūros pavyzdys, tačiau gerai įsižiūrėję langų formose galime įžvelgti neogotikos bruožų. Bažnyčios titulas – Šv. Jono Krikštytojo.

Kitoje gatvės pusėje nuo bažnyčios rasite maisto prekių parduotuvę, o už posūkio lauks dar viena. Tad jei mėgstamų ledų nerasite vienoje, pabandykite laimę kitoje. Beje, tai bus vienintelė parduotuvė iki pat Šaltenių, kurie nuo Vaiguvos yra nutolę daugiau 20 km atstumu. Tad pagalvokite ir apie vakarienės bei pusryčių meniu.

Vaiguva garsėja Pijaus Stulginskio koplyčia, dėl jos tikrai verta padaryti nedidelį lankstą nuo pagrindinio kelio. Tai paprasto žmogaus 2008 m. pastatyti maldos namai, kurių plotas siekia 100 m². Savininkas Pijus Stulginskis juos pastatė gyvenamųjų namų kvartale, savo kieme. Baltas fasadas, elegantiški skardiniai bokšteliai, harmoningos proporcijos ir pačiomis pigiausiomis medžiagomis dekoruotas vidus kuria nuoširdaus paprastumo atmosferą. Pijaus Stulginskio statyta koplyčia (vietinių vadinama bažnyčia) yra atvira visiems norintiems joje pasimelsti ar pasmalsauti. Sutikę šeimininką – aukštą, liesą vyrą vaiskiomis žydromis akimis būsite maloniai priimti ir pašnekinti, o gal net ir išgirsite ilgą, bet labai įdomią bažnyčios statymo istoriją.

Nakvynės vieta yra yra 2,5 km iki etapo pabaigos. Būkite atidūs.