Papilys → Panemunis



Apie etapą

Kelionės atstumas: 20,4 km.

Kelionės pėsčiomis trukmė: 5 val.

Punktai: Papilys Aukštadvarys Panemunis

Diena, kai galima niekur neskubėti...
____________________________________________

Papilio parduotuvėse apsirūpinkime maistu ir vandeniu – šios dienos etape tokios prabangos daugiau nebus ir linksmai nusiteikę šokim į Kelią. Šiandien mėgausimės ir į save gersime nuostabų Šiaurės Rytų Aukštaitijos peizažą: banguojančias lygumas, vis besiremiančias į nedickus lapuočių miškelius... Pievose besiganančios karvės, tai šen tai ten apleistos, seniai nebegyvenamos sodybos, apie save primenančios apgriuvusiais trobesiais ir kažkada vešliais obelų sodais.
Prasibraunam pro gudų mišką, užkopiam ant kelių smėlio kalnelių, pereinam pora tiltukų per šalimais vingiuojančią Apaščios upelę, kai prieinam reikšmingą sankryžą, kur susibėga penki keliai – tai Aukštadvarys. Galima užsukti ir pasisvečiuoti dvarvietėje, juolab, kad šiandien diena nebuvo ilga ir sunki, jau niekur nereikia skubėti, už 5-ių kilometrų Panemunis – galutinė šios dienos stotelė.


Piligrimų nakvynių informacija




Etapo aprašymas

0,0 km Prieš išeidami į Kelią, jeigu to nepadarėte vakar, būtinai aplankykite Laisvės kovų monumentą, Papilio krašto pokario partizanams, Sibiro tremtiniams ir kitiems žuvusiems nuo okupantų vykdyto genocido. Trys kilometrai vaizdingo, patogaus asfaltuoto kelio praeinant Parovėjos dvaro likučius kairėje, ir ties dvaru keliuką į dešinę, kuris nuvestų į K.Binkio gimtąjį Gudelių sodžių anapus Rovėjos... tik įsibėgėję, už kolūkinių Valkiškių ginkdie nepražiopsokite posūkio į dešinę, į tyliai rymančius Tėviškės laukus. Paėjėję kokį kilometrą dešinėje kelio pusėje užmatysite didžiulį žvyro karjerą ir apie tai liudijančius ženklus, tad pasukę kiek iš kelio į dešinę, karštą dieną, galite susirasti smagią vietelę maudynėms. Apie šiose vietose buvusius dažnus kaimus ir juose gausiai gyvenusius žmones mena, vėl ir vėl ant kalnelio išdygstančios kapinaitės. Keista, nors aplink beveik nelikę gyvenamų sodybų, tačiau kapinės nėra apleistos, o sutvarkytos ir po šiai dienai tebenaudojamos, matyt, šių vietų žavesys, sovietmečiu sunaikintų kaimų atmintis ir genuose užkoduotas Tėviškės ilgesys vis dar veikia pasąmonę...

15,4 km Iš kažkada buvusio nemažo Aukštadvario dvaro, dabar likę tik keli fragmentai: dvarininkų namo griuvėsiai, kumetyno rūsys, vartų liekanos. Galima užsukti ir pasisvečiuoti dvarvietėje, o prisėdus ant aukšto kranto pasiklausyti apie ką čiurlena žilabarzdis Nemunėlis; galima nusileidus žemiau prie vandens ir pabraidžiojus patogioje maudykloje pailsinti bei atiduoti duoklę visą dieną tarnavusioms kojoms; galima, jeigu tik leidžia sąlygos, netgi išsimaudyti, panerti į vandenį ir nusiplauti kelio dulkes.

5,0 km Panemunis, kadaise pilnas ypatingo žavesio ir kupinas nemirtingų istorijų, deja, dabar tik Lietuvos pakraščio bažnytkaimis. Net lakiausia vaizduotė sunkiai pajėgtų nunešti, koks gyvenimas kadaise virė Panemunio dvare? Žiauri buvo grafienė Elzbieta Krasickienė: jai nieko nereiškė užtvoti lazda per galvą išsiblaškiusiam bernui, nesuskubusiam prieš ponią nusiimti kepurės; dvaro ūkinių pastatų: tvarto, klėties, šiltadaržio durys specialiai buvo sužemintos, kad dirbdami kaimiečiai neužsimirštų ir iš patalpos į kiemą visada išeitų pasilenkę – „o jeigu kieme grafienė sukinėjasi“? Ponios Elzbietos įsakymu, kasmet per liepos mėnesio „Primoryčias“ užtvenkdavo Nemunėlį, kur Panemunio dvaro viešnios garlaiviu plaukiodavo po susidariusį didžiulį vandens telkinį. Jai nė motais būdavo užpilti valstiečių laukai ir žemiau esančios trobos. O pats grafas Krasickis per „Primoryčias“ turėdavo savo „vyriškų“ pramogų: iš aplinkinių kaimų prikviesdavo gražių, raudonžandžių merginų ir visi kartu su svečiais šėldavo per naktį, net grafienė nesikišdavo į šitas vyriškas šėliones. Visai šalia miestelio, ant Nemunėlio kranto stūkso aukštas piliakalnis, suvaidinęs ryškų vaidmenį Šiaurės kare su švedais. Net septynias dienas ir naktis Panemunio gynėjai narsiai kovojo su žymiai gausesne okupantų kariuomene, bet pralaimėjo. Didžiausias krūvas atėjūnų nugalabijo lietuviai didžiavyriai, o netoliese, švedų palaidojimo vietoje, išdygęs kalnelis nuo tų laikų vadinamas Minkūnais, vietinių žmonių tarme švedus pravardžiavus minkais kūnais.



Nuotraukos


  • Papilio evangelikų reformatų bažnyčia
  • Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
  • Papilys. Paminklas žuvusiems už Lietuvos Laisvę
  • Papilys. K. Binkio muziejus
  • Aukštadvarys. Dvaro fragmentai
  • Panemunio dvaras
  • Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia
  • Panemunis. Kaimo sodyba „Bisturynė“
  • Panemunis. Angelas skirtas partizanams
 
 

© 2017-2021 Camino Lituano. All Rights Reserved.